„Palyginus šiuos reikalavimus su reikalavimais, kurie yra numatyti VRK pirmininkui ir nariams, matyti, kad žemesnės grandies rinkimų komisijų pirmininkams ir nariams keliami aukštesni reikalavimai nei VRK, kuri pagal savo teisinį statusą yra Konstitucijoje numatyta nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucija, nariams ir pirmininkui“, – rašoma Seimo Teisės departamento išvadoje.
Ją Seimo teisininkai pateikė vertindami teisės aktų projektus, kuriais siūloma nustatyti kvalifikacinius reikalavimus rinkimų komisijų nariams. Pagal VRK inicijuotas pataisas, apygardos rinkimų komisijos nariai turėtų būti įgiję aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. Apylinkės rinkimų komisijos nariui reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą nebūtų taikomas, tačiau jos pirmininkas turėtų būti su aukštuoju.
Abejonių, ar teisiškai korektiška žemesnės grandies komisijų nariams numatyti didesnius reikalavimus bei VRK nariams, kilo ir pačioje komisijoje, tačiau argumentuota, jog partijos paprastai į komisiją skiria aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčius atstovus, tad, nors įstatymiškai aukštojo mokslo reikalavimo nėra, paprotinė teisė numato kitaip.
Šiuo metu į rinkimų komisijas teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos bei savivaldybės administracijos direktorių siūlomiems atstovams numatytas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą, tuo metu partijų siūlomiems kandidatams tokie reikalavimai nekeliami.
Pataisas VRK teikia prieš prezidento ir europarlamento rinkimus. Prezidento rinkimų pirmasis turas vyks gegužės 17 dieną, antrasis planuojamas kartu su Europos Parlamento (EP) rinkimais birželio 7 dieną.
