Pasak D.Žalimo, ekonominė ir finansų krizė turėjo neigiamos įtakos žmogaus teisių apsaugai visame pasaulyje. „Sumažėjo ir tarptautinės bendruomenės, ir pavienių Vyriausybių dėmesys žmogaus teisėms“, – pabrėžė teisininkas, pirmadienį skaitydamas pranešimą Konstitucijos dienos proga Vilniaus universiteto Teisės fakultete surengtoje diskusijoje „Krizės ir jų iššūkiai Konstitucijos ginamoms žmogaus teisėms“. Anot jo, dėl ekonominių iššūkių žmogaus teises pamiršta ne tik totalitarinės valstybės, bet ir su jomis besiderančios demokratinės šalys: „Žmogaus teisių dimensija vis dažniau dingsta iš darbotvarkės su tokiomis šalimis kaip Rusija, Kinija, Baltarusija.“
Sumažėjo ir tarptautinės bendruomenės, ir pavienių Vyriausybių dėmesys žmogaus teisėms, – pabrėžė teisininkas.Eksperto teigimu, žmogaus teisės nėra dėmesio centre ir Lietuvoje. Ypač priešiškumas Konstitucijai ir demokratijai išaugo sunkmečiu. Jis citavo apklausų rezultatus, pagal kuriuos dauguma lietuvių (78 proc.) rinktųsi ekonominę gerovę, o ne gerą demokratinio valdymo sistemą (tik 17 proc.). Pagal šiuo rodiklius priartėjome prie Rusijos ir Ukrainos. „Tai yra pilnesnis skrandis tapo svarbesnis už laisvę“, – konstatavo D.Žalimas.
Teisingumo sistemos krizė
Pasak teisininko, per sunkmetį Lietuva susidūrė su trimis iššūkiais žmogaus teisių srityje. Pirma, dėl ekonominės krizės sumažėjo galimybių užsitikrinti orų gyvenimą: „Ko verta konstitucinė teisė dirbti ir gauti teisingą atlyginimą, jei kone penktadalis to negali?“
Be to, anot eksperto, šalyje stiprėja ksenofobinės ir radikalios nuotaikos. Tiesa, kitaip nei totalitarinėse šalyse, Lietuvoje nėra fizinio susidorojimo su kitaminčiais, bet, D.Žalimo nuomone, tampa vis pavojingiau reikšti nepopuliarią nuomonę karjeros atžvilgiu.
Trečias dalykas – teisingumo sistemos krizė. Pasak eksperto, kyla abejonių, ar Lietuvoje gali būti garantuota teisė į teisingą teismą, nes matome pavyzdžių, kai teisingumą skelbia minia, o ne teismas. „Nekaltumo prezumpcija nebegalioja, o išgąsdinti tokių nuotaikų ir teisėsaugos atstovai kartais nebedrįsta tinkamai atlikti savo pareigų“, – kalbėjo teisininkas.
Pranešėjo nuomone, taisyti žmogaus teisių padėtį reikia ne tik skatinant ekonomikos augimą, mažinant turtinę diferenciaciją, bet ir investuojant į pilietinę visuomenę, kuri „gali garantuoti ekonominį klestėjimą ilgu, o ne trumpu laikotarpiu.“ Anot D.Žalimo, per 20 metų nepriklausomybės paaiškėjo, kad šis laikotarpis buvo per trumpas išugdyti pilietinei visuomenei, taigi prireiks ne vienos kartos, kad situacija pasikeistų. Taip pat greičiausiai prireiks ir naujų lyderių, kurie nebeturi totalitarinės visuomenės pėdsakų, bet suvokia neototalitarines grėsmes.
