KLASCO tris žemės sklypus už beveik 2 mln. Lt įsigijo, nors, kaip teigia prokurorai, įstatymai to neleido. Sklypai istorinėje miesto dalyje, įrašyti į Kultūros paveldo registrą negalėjo būti privatizuojami.
Milijonus skyrė miestui
2000-aisiais m. KLASCO, įsigydama šiuos sklypą, įsipareigojo dalį investicijų skirti Klaipėdos reikmėms. Sutarta, kad per 5 metus bus skirta apie 9 mln. Lt. Sutvarkyta Naujojo Sodo gatvė už beveik 2,7 mln. Lt. Dar 600 tūkst. Lt investuota į Gegužės ir Naujosios Uosto gatvės sankryžą.
Dabartinė sklypų kaina įvertinta beveik 6,4 mln. Lt, bendrovė dalį teritorijos jau apstatė. Sklypai, anot prokurorės Lauros Paulikienės, turės būti grąžinami miestui.
 |
| Aurelijos Kripaitės/15min.lt nuotr./Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Laura Paulikienė. |
Anot jos, greičiausiai bendrovei bus pasiūlyta nuomotis šią žemę. Ar kompanijai bus grąžintos investicijos, kurios ji skyrė Klaipėdos reikmėms, dar neaišku. Tikriausiai, anot L.Paulikienės, ši situacija bus sprendžiama teismuose.
Tuo tarpu KLASCO kompanija įsitikinusi, kad nėra padariusi neteisėtų veiksmų – žemę įsigyti leido tuometinė Klaipėdos apskrities viršininko administracija.
„Per tuos metus KLASCO skyrė savivaldybės reikmėms, miesto infrastruktūrai pagerinti, visus 9 mln. litų. Jeigu KLASCO grąžintų žemės sklypus, kuriuose yra įmonei priklausančių pastatų, miesto savivaldybei, tai savivaldybė patirtų didelių išlaidų dėl pinigų grąžinimo, delspinigių bei palūkanų, be to, Nacionalinė žemės tarnyba, apskrities administracijos teisių perėmėja, turėtų kompensuoti ir investicijas, nutrauktų kontraktų pasekmes. Tikimės šį juridinį rebusą išspręsti visoms šalims priimtinu būdu“, – teigė Audrius Pauža, KLASCO generalinis direktorius.
Galėjo netekti milijonų
Klaipėdos apygardos prokuratūra šiais metais viešąjį interesą sėkmingai apgynė septyniose bylose, susijusiose su neteisėtu žemės įsigijimu.
Panaikintas dar vienas žemės įsigijimo sandoris greta uosto. Nacionalinė žemės tarnyba buvo leidusi privatizuoti sklypą, patekusį į uosto rezervinę teritoriją. Tarnyba nepaisė Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos prašymų stabdyti sklypo perleidimą privatiems asmenims. Ši prašymo nepaisė. Per sklypą buvo tiesiamas geležinkelis, privatizavus žemę iškilo grėsmė, kad geležinkelis negalės būti pripažintu tinkamu, kartu ir nepavyks gauti beveik 7 mln. Lt paramos iš Europos sąjungos fondų. Anot prokurorės, buvo akivaizdu, kad sklypas pirktas tam, kad vėliau iš jo savininkai gautų naudą – kompensaciją už jų nuosavybės naudojimą visuomeninėms reikmėms.
