UAB „Alma littera“ prašė teismo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) 2012-02-15 nutarimą, kuriuo pareiškėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimus paskirta 10 000 Lt bauda.
Pasak pareiškėjos, NTAKD nepagrįstai pripažino, jog knygoje vaikams „Miško pasakos“ yra pateikta alkoholinių gėrimų reklama, netinkamai aiškino ir taikė Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, nenustatė nė vieno alkoholio reklamos požymio.
Bendrovės teigimu, NTAKD neatsižvelgė į tai, kad knyga „Miško pasakos“ yra pasakų rinkinys, kaip ji suprantama kitose šalyse, kuriose ji išleista.
Departamentui nesuteikta teisė vertinti šią pasakų knygą priešingai pasaulinei praktikai kaip alkoholio reklamą ir taip įvesti cenzūrą į lietuvių kalbą išverstai knygai. Pasakų knyga į lietuvių kalbą išversta laikantis originalaus teksto, o licencijos savininkas nesuteikė teisės UAB „Alma littera“ keisti knygos „Miško pasakos“ turinio.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą, priėjo išvadą, kad
nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „Alma littera“, leisdama knygą „Miško pasakos“, yra suinteresuota skatinti alkoholio produktų pardavimą ir bendrovės komercinė veikla yra susijusi su alkoholio produktų pardavimu.
Nustatytos faktinės aplinkybės, specialisto paaiškinimai, ginčo frazių pateikimo būdas ir forma leidžia daryti išvadą, jog nėra abiejų būdingų reklamai elementų, t. y., nėra įrodyta, kad ginčo frazėmis siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui įsigyti ar vartoti alkoholį, o taip pat, kad šios frazės yra neabejotinai susijusios su pareiškėjo komercine, ūkine ir finansine veikla.
Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, leisdamas knygas, yra suinteresuotas alkoholio produktų pardavimo skatinimu ir pareiškėjo komercinė veikla yra susijusi su alkoholio produktų pardavimu. Atsižvelgus į tai, kad iliustruota knyga „Miško pasakos“ yra literatūros ir meno kūrinys, orientuotas į ikimokyklinio amžiaus vaikus, nėra tikslo daryti išvados, jog šešiose pasakose esančiomis frazėmis siekiama komercinės informacijos tikslo, todėl šios frazės negali būti vertinamos kaip alkoholio reklama. Nors iš frazių turinio matyti, kad sidras yra skanus, kalvadosas šildo, gydo ir t. t., tai negali būti vertinama kaip ikimokyklinio ar jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų skatinimas įsigyti ir vartoti šiuos alkoholinius gėrimus.
Teismas pabrėžia, kad ikimokyklinio ar jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai nėra alkoholio produktų vartotojai, nes jie objektyviai negali nei patys pasirinkti, nei įsigyti alkoholinių gėrimų, o jų žinios, kas yra alkoholis, priklauso nuo patyrimo šeimoje, tėvų elgesio, jų pateikiamos informacijos apie alkoholį. Taigi, ne pats pasakose paminėtas alkoholinio gėrimo pavadinimas, bet tai, kaip apie jį paaiškinama, turi įtakos vaikams jų žinių apie alkoholį susiformavimui.
Teismo sprendime pažymima, kad patraukliai ir tik teigiamai pateikta informacija apie sidrą ir kalvadosą gali paskatinti vaikus jais domėtis, tačiau tai gali būti vertintina kaip neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija.
Taigi šešiose (iš 78 knygoje esančių) pasakose esančiomis frazėmis, kurios vertintinos kaip knygos, išverstos iš italų kalbos, autoriaus kūrybinės veiklos rezultatas, remtis tik abstrakčia prielaida, kad ginčo frazės atitinka abu elementus, keliamus alkoholio reklamai, teismas nemato pagrindo, nes tokiu atveju kiltų reali grėsmė pažeisti saviraiškos ir informacijos laisvę pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei abipusiškumo principo pagal ES teisę ribojimo proporcingumą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino UAB „Alma littera“ skundą ir panaikino nutarimą, kuriuo pareiškėjai už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus paskirta 10 000 Lt bauda.
Šis teismo sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
