2020 m. rugpjūčio 28 d. VVTAT priėmė nutarimą, kuriuo konstatuotas Reklamos įstatymo pažeidimas, kadangi kino teatruose skleistoje knygos „Kabinetas 339“ reklamoje be Sauliaus Skvernelio sutikimo minimi S.Skvernelio vardas ir pavardė.
Teismas nusprendė, kad VVTAT viršijo savo kompetenciją, nes sprendė dėl galimo privataus pobūdžio asmeninės neturtinės teisės pažeidimo, o ne dėl reklamos adresatų (vartotojų ar visuomenės) intereso pažeidimo.
Be to, VVTAT nepagrįstai besąlygiškai taikė Reklamos įstatyme nustatytą draudimą naudoti vardą ir pavardę, neatsižvelgdama į saviraiškos ir teisės skleisti informaciją laisvę. VVTAT nenustatė, kokie interesai ir vertybės būtų pažeistos, jeigu būtų apribota saviraiškos ir informacijos skleidimo laisvė.
Teismas pažymėjo, kad žinomo asmens vardo ir pavardės nurodymas, susijęs su jo vieša veikla, nepažeidžia privatumo.
„Šis teismo sprendimas yra žurnalistų ir visuomenės laimėjimas, – sako 15min generalinis direktorius Ramūnas Šaučikovas. – VVTAT komisijos sprendimas siekė formuoti precedentą, kuriuo būtų ribojama visuomenės teisė žinoti ir saviraiškos laisvė, o tai niekaip nedera su demokratijos principais. Džiaugiuosi šiuo laimėjimu kartu su visa žurnalistų bendruomene, visuomene ir dėkoju teismui, apgynusiam pamatines demokratijos vertybes.“
„Teismo sprendimą vertinu kaip dar vieną žodžio ir saviraiškos laisvės pergalę, – sako advokatas Kęstutis Švirinas. – Teismas pabrėžė, jog teisė gauti ir skleisti informaciją atlieka esminę rolę demokratinėje visuomenėje, ypač kai tokia informacija susijusi su viešuoju interesu. Yra pavojinga, kai tokios informacijos sklaida susiduria su draudimais.
Sauliaus Skvernelio privatumas negalėjo būti pažeistas nurodžius jo vardą ir pavardę, kuri dėl to, kad jis tuo metu buvo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas, buvo visuotinai žinoma.
Reklamoje naudotais teiginiais, kuriuose buvo naudojamas vardas ir pavardė („Žurnalistai ėmėsi tyrimo apie premjerą Saulių Skvernelį" ir „Ar premjeras Saulius Skvernelis yra demokratiškas politikas?“), yra keliami su demokratija ir jos būkle aktualūs klausimai, jie akivaizdžiai priskirtini viešai diskusijų sričiai (diskursui), nėra kalbama apie privatų asmens gyvenimą“.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
