Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 9d. 06:19 , Atnaujinta: 2021 kovo 9d. 12:46

Apeliacinis teismas 20 dienų pratęsė Sausio 13-osios byloje nuteisto J.Melio suėmimą

Jurijus Melis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Jurijus Melis

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį 20 dienų pratęsė suėmimą Sausio 13-osios byloje nuteistam buvusiam sovietų karininkui Jurijui Meliui.

Anot Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos, prokuratūros prašymas pratęsti J.Melio suėmimą yra teisėtas ir pagrįstas.

„Teisėjų kolegija nesutiko su gynybos argumentais, kad nuteistajam negali būti skirtas suėmimas, nes jis netrukus atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, ir akcentavo, kad byloje dar nėra galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo dėl nuteistojo kaltės ir bausmės“, – rašoma teismo pranešime.

Taip pat pažymėta, kad pagal ankstesnį nuosprendį suėmimas J.Meliui turėjo būti taikomas iki pat nuosprendžio įsiteisėjimo, tai yra – iki tol, kol bus išnagrinėti apeliaciniai skundai.

Vien nuteistojo prašymas pradėti atlikti jam paskirtą, bet dar negalutinę bausmę negali pakeisti ankstesnio teismo sprendimo.

„Todėl vien nuteistojo prašymas pradėti atlikti jam paskirtą, bet dar negalutinę bausmę negali pakeisti ankstesnio teismo sprendimo ir apriboti teismo teisės paskirti suėmimą, kai yra suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos“, – pabrėžiama pranešime.

2019 metų kovo gale Sausio 13-osios bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas buvusiam sovietų karininkui skyrė septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, kurią jis ir pradėjo atlikinėti.

Kadangi į bausmės terminą įeina ir laikas, kurį J.Melis praleido suimtas – nuo 2014-ųjų kovo vidurio, šį ketvirtadienį jis bus jau atlikęs visą jam paskirtą bausmę.

Sulaukus apeliacinių skundų, Sausio 13-osios bylos ėmėsi Apeliacinis teismas, sprendimas joje turėtų būti skelbiamas kovo 31 dieną.

Skunde prokurorai prašo J.Meliui skirti subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, tad ir suėmimo pratęsimo jie teismo prašė tam, kad būtų užtikrintas tokio nuosprendžio vykdymas, jei prokurorų argumentai teismą įtikintų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jurijus Melis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Jurijus Melis

Anot prokurorų, J.Melis yra užsienio šalies pilietis, todėl paleistas į laisvę gali pasislėpti nuo griežtesnės bausmės.

Pats nuteistasis ir jo gynėjai su prokurorų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti arba skirti su suėmimu nesusijusią kardomąją priemonę.

J.Melis 2014-ųjų kovą buvo sulaikytas, kai vyko per valstybės sieną.

Pats nuteistasis pripažįsta, kad 1991 metų sausį buvo viename iš tankų sovietams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą. Jo teigimu, pagal pulko vado įsakymą iš tanko buvo iššauti trys tušti šūviai.

Sausio 13-osios bylą Apeliacinis teismas pradėjo nagrinėti pernai rugsėjo viduryje.

Iš viso byloje gautas 61 apeliacinis skundas – pirmosios instancijos teismo sprendimą apskundė prokurorai, nukentėjusieji ir 59 nuteistiesiems atstovaujantys advokatai.

Nuteistiesiems atstovaujantys advokatai siekia ginamųjų išteisinimo, tuo metu prokurorai prašo griežtesnių bausmių ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo bei turtinės žalos atlyginimo – per 11 mln. eurų.

Per Sausio įvykius žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio žmona Ona ir sūnus Robertas byloje yra pateikę du neturtinės žalos civilinius ieškinius – bendrai už 270 tūkst. eurų.

Vilniaus apygardos teisėjų kolegija pernai kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų.

Tarp nuteistųjų – buvęs sovietų gynybos ministras D. Jazovas, jam už akių teismas skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Jis mirė pernai vasarį.

14 metų laisvės atėmimo bausme nuteistas ir buvęs sovietų armijos Vilniaus garnizono vadas Vladimiras Uschopčikas, buvusiam KGB grupės „Alfa“ vadovui M. Golovatovui skirta 12 metų nelaisvės.

J.Melis yra vienas iš dviejų nuteistųjų, dalyvaujančių šiame procese. Posėdžiuose taip pat dalyvavo ir ketverių metų laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs sovietų karininkas Genadijus Ivanovas.

Didžioji dalis kitų Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečių nuteisti už akių, nes Rusija ir Baltarusija atsisako juos išduoti.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Video

26:32
00:48
26:34

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min