Pareiškėjai teigė, kad jų vaikams neturtinė žala buvo padaryta dėl valdžios institucijų veiksmų COVID-19 pandemijos metu – nutraukus kontaktinį ugdymą ir taikius reikalavimus dėl savanoriškų profilaktinių tyrimų kaip sąlygą grįžti į mokyklas.
Pareiškėjai skunde teigė, kad 2020 m. gruodžio mėnesį, Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną ir sustabdžius kontaktinį ugdymą pagal pagrindinio, vidurinio ir pradinio ugdymo programas, buvo nepagrįstai ir neproporcingai apribota vaikų teisė į kokybišką mokslą. Be to, taikytos priemonės pažeidė vaikų ir jų tėvų teises bei sukėlė neturtinę žalą.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad Vyriausybė ir sveikatos apsaugos institucijos, nustatydamos karantino režimo priemones, veikė pagal įstatymuose suteiktus įgaliojimus ir siekė užkirsti kelią užkrečiamajai ligai plisti, apsaugoti visuomenės sveikatą ir gyvybę. Priemonės, taikytos švietimo srityje, buvo laikinos, proporcingos ir nuolat peržiūrimos atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją bei visuomenės poreikius.
Kaip nepagrįstus teismas atmetė ir pareiškėjų argumentus dėl esą neteisėtų medicininių bandymų su vaikais, pažymėjęs, kad mokyklose buvo vykdomi savanoriški profilaktiniai tyrimai.
Taigi nenustatęs neteisėtų valstybės veiksmų, teismas pareiškėjų reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atmetė kaip nepagrįstą.
Šis teismo sprendimas gali būti skundžiamas.
