Šalyje vis daugėjant paskolas paėmusių žmonių, nebegalinčių mokėti įmokų, bankai imasi sutartyje numatytų veiksmų – kredito sutartį nutraukia, o turtą areštuoja, rašoma „Vilniaus dienoje“.
Vienas klaipėdietis prieš kelerius metus paėmė 2 mln. litų paskolą, įsigijo žemės sklypą netoli Klaipėdos, pakeitė sklypo paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamąją ir planavo išskaidyti sklypais bei pelningai parduoti. Tačiau paskolą išdavęs bankas, žadėjęs suteikti papildomą kreditą komunikacijoms įvesti, atsisakė toliau kredituoti šį projektą. Vyras nebegalėjo baigti darbų, krizei gilėjant ėmė augti paskolos palūkanos, todėl vyras nebegalėjo jų sumokėti. Galiausiai bankas nutraukė su juo sutartį.
Vyras kreipėsi į Klaipėdos teismą, prašydamas paskolą išdavusio banko sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, ir reikalauja banką pakeisti tam tikrus sutartyje numatytus punktus.
Verslininko advokatas Raimondas Kivylius tikina, kad jo klientas nori priversti banką kartu ieškoti išeities, nes nepavydėtinoje padėtyje jis atsidūrė ne dėl savo kaltės, o dėl krizės. Advokatas teigia, kad išduodant paskolą bankas turėjo atidžiau įvertinti galimas rizikas. Jo manymu, arba tą darbą bankininkai atliko blogai, arba nesugebėjo įvertinti nenumatytų aplinkybių, tokių kaip finansų krizė. „Tad kodėl dabar visa atsakomybė krinta tik ant banko kliento pečių, o bankas neprisiima jokios rizikos?“ – „Vilniaus dienai“ teigė jis.
R.Kivylio teigimu, sutartyse bankai neprisiima jokios atsakomybės, o didžiausia žmonių bėda, kad prieš pasirašydami sutartis su bankais pernelyg jais pasitikėdavo ir nesikonsultuodavo su teisininkais.
Tuo tarpu Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigia, kad, jo manymu, ši byla yra absurdiška. Jis tvirtina, kad žmonės iš bankų tikisi per daug, jie mano, jog dėl esamos situacijos bankai privalo su kiekvienu klientu kalbėtis, derėtis. Jis taip pat teigė, kad bankai negalėjo numatyti tokios krizės ir nuo tokių atvejų negalima buvo apsidrausti.
