Kaip ir pirmosios instancijos teisme, byla nagrinėjama uždarame posėdyje, siekiant, kad nebūtų paviešinti duomenys apie privatų gyvenimą. Uždaro posėdžio ir apeliacinės instancijos teisme pareikalavo D.Jakaitė ir J.I.Švedienė bei jų gynėjai.
Posėdžio pradžioje teismas paskelbė, kad prokuroro skunde yra prašoma atlikti įrodymų tyrimą. Tai reiškia, kad į posėdį gali būti pakviesti liudytojai, kiti asmenys.
Pasak ministro, dabar susiklosčiusi keista situacija – namuose gimdyti nedraudžiama, tačiau tai teisiškai nereglamentuota.
Bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Po šio teismo verdikto nuosprendis įsiteisės.
Prokuratūra apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismo prašo panaikinti J.I.Švedienės išteisinimą, pripažinti kalta dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Prokuroras prašo skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir jos vykdymą atidėti metams. Taip pat prašoma įpareigoti moterį neišvykti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto.
Pernai gruodžio 23 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas byloje dėl gimdymų namuose D.Jakaitę pripažino kalta. Medikei skirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, ji turės būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto.
Kita moteris, chemikės išsilavinimą turinti J.I.Švedienė, dėl tokio pat kaltinimo buvo išteisinta.
Šiuo metu Lietuvoje toks gimdymo būdas nėra uždraustas, tą patvirtino ir teismas.
Įtariama, kad viena moterų priimdavo namuose gimdančių moterų naujagimius, o kita juos apžiūrėdavo ir išrašydavo gimimą patvirtinančias pažymas. D.Jakaitė sakė apžiūrėdavusi tik naujagimius, gimdymų nepriimdavo. Moteris teigė iš gimdyvių gavusi dovanų medaus, vaisių.
Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta daugybė gimdymo namuose atvejų, per kuriuos pribuvėjos darbą esą atlikdavo J.I.Švedienė, o vėliau apie kūdikių gimimą pažymas išrašydavo ir juos apžiūrėdavo D.Jakaitė. Prokuratūros duomenimis, ne visuomet gimdymas namų sąlygomis baigdavosi laimingai – būta ir tragiškų baigčių.
Teismo procesas šioje byloje prasidėjo pernai rugsėjo mėnesį. Per du mėnesius trukusį procesą teismas apklausė apie 100 liudytojų, didžiąją dalį sudarė namie gimdžiusios moterys.
Moterų veikla teisėtvarkos pareigūnai susidomėjo, kai 2011 metais birželį Vilniaus apskrityje mirė namuose pagimdytas naujagimis. Aiškinantis jo mirties aplinkybes, kilo įtarimų dėl gimdyvei padėjusių asmenų veiklos legalumo.
Išteisintoji J.I.Švedienė sakė, kad po šio teismo sprendimo galbūt bus išgirstas šeimų noras gimdyti namuose. Kol kas tai Lietuvoje nėra įteisinta.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vasarį sudarė darbo grupę, kuri iki vasaros turi parengti siūlymus dėl gimdymo namuose įteisinimo.
„Būtina nustatyti konkrečias taisykles ir sąlygas, o tai darant prioritetas turi būti teikiamas mamos ir vaiko saugumui, kaip tai daroma kitose Europos valstybėse. Reikia labai aiškiai apibrėžti, kada galima gimdyti ne ligoninėje, kokią pagalbą ir kokią kvalifikaciją turintis profesionalus akušeris gali teikti gimdyvei“, – A.Veryga cituojamas pranešime.
Pasak ministro, dabar susiklosčiusi keista situacija – namuose gimdyti nedraudžiama, tačiau tai teisiškai nereglamentuota, tad tarsi niekas neatsakingas už motinos ir naujagimio saugumą, galimas sunkias ar skaudžias pasekmes.
Į ministro sudarytą darbo grupę įtraukti ekspertai iki birželio 1 dienos turi įvertinti gimdymo ne ligoninėse reglamentavimo galimybes, sąlygas, užsienio šalių patirtį bei parengti gimdymo ne ligoninėse priežiūros modelį.
