Apie kliūtis, trukdančias Lietuvos teismams dirbti efektyviau ir greičiau, bei apie gana paprastus sprendimus, kuriais galima padidinti teismų sistemos efektyvumą, A.Cininas kalbėjo Tarptautinėje viešojo sektoriaus efektyvumo konferencijoje, vykstančioje spalio 24–25 d. Vilniuje.
Šioje konferencijoje viešojo sektoriaus tobulinimo praktikai iš viso pasaulio dalijasi patirtimi, kaip jiems pavyko pasitelkus veiklos tobulinimo įrankius padidinti įvairių viešojo sektoriaus organizacijų efektyvumą. Antrąją seminaro dieną vyks praktiniai mokymai, kaip taikyti šiuos įrankius konkrečioje situacijoje ar įstaigoje. Kertinės šios konferencijos temos: teismai, sveikatos apsauga ir viešieji pirkimai.
Visuomenė reikalauja greito ir kokybiško teisingumo
Visame pasaulyje sparčiai auga teismuose nagrinėjamų bylų skaičius, taip pat ir išlaidos teismams. Teisėjai nebepajėgia susidoroti su jiems tenkančiu darbo krūviu, bylos vilkinamos, o visuomenė piktinasi brangiai kainuojančios teismų sistemos lėtu darbu.
Kokia išeitis? Didinti ir taip, rodos, milžinišką teismų aparatą? Yra ir kitų būdų išspręsti teismų problemas. Teismai gali su tais pačiais ištekliais dirbti greičiau ir geriau vien pakeitus požiūrį ir įprastus progresą stabdančius veiklos procesus. Taip tikino konferencijoje kalbėję vadybos ekspertai ir teismų praktikai.
Teismas – konvejeris, kurį galima pagreitinti
Pasak A. Cinino, Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, teisėjai suvaržyti daugybės įstatymuose nustatytų procedūrų, tad erdvės didinti savo veiklos efektyvumą turi nedaug. Bet pripažino, kad visgi šiokių tokių galimybių yra, ir pasidalijo savo patirtimi taikant jas.
Teisėjas išsakė keletą savo pastebėjimų, kaip galima „išjudinti“ teismų ar kokią kitą panašią sistemą. Jo nuomone, dažnai teisėjams koją pakiša įvairūs tarpiniai terminai, kurie verčia vienu metu vesti net kelias dešimtis bylų ir tapti „barbėmis devyndarbėms“ arba, moderniai šnekant, „multitaskeriais“. Vietoje to, kad priverstų teismus suktis greičiau, šie terminai įklampina bylas nelogiškų formalumų liūne.
„Teismą galima palyginti su gamyklos konvejeriu, – tvirtina A. Cininas. – Kiekvienas teisėjas – prie to konvejerio pastatytas darbininkas. Tik jam tenka dirbti ne prie vienos gamybos linijos, o prie daugybės. Kas gi tada vyksta? Teisėjas turi šokinėti nuo vieno konvejerio prie kito, nuolat juos stabdyti, o jei netikėtai kuris nors konvejeris pajuda, būtinai pritrūksta kokių nors išteklių: teismo sekretorių ar visos salės užimtos. Jis pats blaškosi, taip pat toks neapibrėžtumas ir šokinėjimas gaišina ir erzina kitus bylos dalyvius. Kažkodėl įstatymų leidėjai mano, kad kuo anksčiau pradėsi bylą, tuo anksčiau ją ir užbaigsi. Praktika, rodo, kad taip nėra.“
Jo nuomone, dabar galiojanti tvarka, kai teisėjas privalo pradėti nagrinėti naują bylą, nors dar neužbaigė daugelio kitų, yra ydinga. Kur kas efektyviau visas paskirtas bylas nagrinėti tam tikrais blokais ir pradėtųjų neužbaigus nesiimti naujų. Štai jeigu teisėjas vienu metu gauna 100 bylų, jis turėtų ne visas iš karto pradėti nagrinėti, o blokais, tarkim, po 20. Jis apskaičiavo, kad vien tokio principo taikymas padidintų bylų pralaidumą 30 proc.
Izraelis kapstosi iš užsitęsusių bylų duobės
Konferencijoje viešėję vertės didinimo ir šiuolaikinių vadybos metodų diegimo ekspertas iš Izraelio Shimeonas Passas (Shimeon Pass) pasakojo, kaip su neišnagrinėtų bylų „uodegomis“ sekasi tvarkytis Izraeliui, kur visai neseniai vidutinis bylos nagrinėjimo laikas buvo net 56 mėnesiai. Pertvarkius procesus per dvejus metus šį laiką pavyko sumažinti 47 proc., o pralaidumą padidinti 43 proc., nesumažinant teismo sprendimų kokybės.
„Žinoma, tai dar toli nuo norimos situacijos, tačiau žengtas gana nemažas žingsnis į priekį“, – sakė S. Passas, viena kertinių Izraelio teismų reformos figūrų.
Pasak jo, labai reikšmingų rezultatų duoda net iš pažiūros primityvūs patobulinimai. Štai analizuojant Izraelio teismų procesus buvo susitarta, kad esminis jų apribojimas yra teisėjas. Yra tam tikros ribos, kiek jis gali padaryti, todėl reikia maksimaliai išnaudoti jo galimybes ir laiką. Jis turi nedaryti tų darbų, kuriuos gali padaryti jo padėjėjai, kiti specialistai bei tarnybos. Teisėją turi pasiekti kuo geriau „sukomplektuota“ byla, kad jis galėtų ją išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką, kuo mažiau stabdydamas bylos eigą.
„Pradėdami reformą, kaip moko Apribojimų teorija, nusistatėme svarbiausią sistemos tikslą. Tada apsibrėžėme jo pasiekimo rodiklius, suradome silpniausias sistemos grandis, maksimaliai jas išnaudojome, pajungėme kitų sistemos grandžių pajėgumus, kad „nuimtume“ nuo silpniausiųjų grandžių dalį svorio, sustiprinome veiklos planavimą, – pasakoja S. Passas. Viskas atrodo paprasta. Bet Izraelio teismams, kaip ir daugybei kitų pasaulio verslo įmonių bei viešojo sektoriaus organizacijų, padėjo. Kodėl gi turėtų nepadėti Jums?“
Daugiau informacijos apie Tarptautinę viešojo sektoriaus efektyvumo konferenciją rasite tinklalapyje www.efk.lt.
