Raudonasis pavojaus signalas buvo paskelbtas iš Nacionalinio krizių valdymo centro. Dėl jo prezidentas, ministrė pirmininkė, meras, moksleiviai ir šimtai tūkstančių kitų gyventojų skubėjo į priedangas, kad pasislėptų nuo sparčiai artėjančio drono.
Karinis radaras rodė, kad dronas artėja iš rytų, kur Rusija ir jos artima sąjungininkė Baltarusija jau seniai meta grėsmės šešėlį ant NATO rytinio flango.
Tačiau, pasak Lietuvos pareigūnų, dronas, dėl kurio praėjusį mėnesį Vilniuje buvo duotas nurodymas slėptis, savo kelionę pradėjo Ukrainoje, kaip ir dešimtys kitų dronų, pastarosiomis savaitėmis įskridusių į Lietuvos, Estijos, Latvijos, Suomijos ir Rumunijos oro erdvę ar įplaukusių į jų vandenis. Visos šios šalys yra NATO narės ir tvirtai remia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovą prieš Kremlių.
Bepiločių orlaivių pulkus Ukraina siunčia atakuoti Rusijos uostus, naftos terminalus ir kitus objektus Baltijos jūroje. Jie skrenda per Baltarusiją ir Rusiją, kartais ir per šių šalių pasienio ruožus su Lenkija, Baltijos valstybėmis ir Suomija. Kai kurie dronai praskrenda sėkmingai. Pavyzdžiui, praėjusį trečiadienį jie pasiekė Sankt Peterburgą ir užtemdė kasmetinio ekonomikos forumo, kurioje dalyvavo Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas, atidarymą.
Kiti nukrypsta nuo kurso pakeliui, pergudrauti Rusijos „spoofingo“ – suklastotų signalų naudojimo navigacijos sistemoms suklaidinti – arba dėl Rusijos oro gynybos, arba galbūt ir dėl Ukrainos programavimo klaidų. Tačiau jie kelia grėsmę šalims, kurios yra vienos iš ištikimiausių Ukrainos sąjungininkių.
Pastaruoju metu pasikartojantys dronų incidentai, kada pasikeičia jų kryptis, atskleidžia, kaip greitai šie įrenginiai panaikina aiškią ribą tarp draugo ir priešo, ketinimų ir rezultatų.
„Tai mūsų naujoji realybė“, – pareiškė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadas generolas Renatas Požėla.
Pirmadienį Latvijos ginkluotosios pajėgos nurodė slėptis savo šalies gyventojams dėl šalies oro erdvei grėsmę sukėlusio Ukrainos drono. Atskirame pranešime kariuomenė informavo, kad NATO naikintuvai numušė bepilotį orlaivį.
Penktadienį keturi Ukrainos jūriniai dronai, pasiųsti atakuoti Rusijos laivų Juodojoje jūroje, nukrypo nuo kurso Rumunijos pakrantės link ir sprogo: vienas – Konstancos uoste, o trys – jūroje. Valdžios institucijos evakavo uostą ir liepė turistams palikti netoliese esančius paplūdimius.
Savo ruožtu Ukrainos karinis jūrų laivynas pranešė, kad prarado jų kontrolę „dėl priešo elektroninio karo priemonių“, ir informavo Rumuniją apie nelaimę.
Vilniuje visą parą veikia požeminis valdymo centras, kuriame įrengti kompiuteriai, saugios telefono linijos ir ekranai, tiesiogiai transliuojantys vaizdo įrašus iš visos šalies, prižiūri perspėjimo sistemą, skirtą piliečių saugumui užtikrinti gaisrų, stichinių nelaimių, o pastarosiomis savaitėmis ir nuklydusių dronų atveju.
Gegužės 20 d. ryte į visus mobiliuosius telefonus Vilniuje išsiųstas perspėjimas buvo pirmasis toks Lietuvos sostinėje nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios prieš daugiau nei ketverius metus. Valdžios institucijos nusprendė tam nenaudoti sirenų ir po mažiau nei valandos atšaukė įsakymą evakuotis.
R.Požėla pažymėjo, kad artėjantis dronas buvo „kaip žaibas iš giedro dangaus“.
Dėl to, toliau kalbėjo jis, „kai kurie žmonės mano, kad turėtume nustoti remti Ukrainą“.
„Tačiau tai tik Rusijos propaganda. Manau, kad turėtume padidinti paramą“, – rėžė R.Požėla.
Ukrainai patarinėjantis JAV karinio jūrų laivyno atsargos kontradmirolas Markas Montgomery atkreipė dėmesį, kad Ukraina siekė suduoti smūgius Rusijos iškastinio kuro objektams Baltijos jūroje, net ir rizikuodama sukelti nerimą netoliese esančioms draugiškoms šalims.
Jis sakė tikėjęsis, kad Ukraina gaus šalių, per kurių oro erdvę veda trumpiausias kelias iki Rusijos taikinių, leidimus perskristi, bet Baltijos šalių vyriausybės su tuo nesutiko. Tačiau, pridūrė kontradmirolas, „galiausiai, kai tai atitiks jūsų nacionalinio saugumo interesus, jūs tai padarysite“.
Kas nutiko dronui, dėl kurio Vilniuje žmonės buvo pasiųsti į slėptuves, nėra žinoma. Skirtingai nei kovo mėnesį ant užšalusio Lietuvos ežero sprogęs Rusijos dronas ir gegužės mėnesį NATO karo lėktuvų virš Estijos numuštas Ukrainos dronas, šis nebuvo rastas.
Gegužės 7 d. du ukrainiečių dronai nukrito ant degalų cisternos Latvijoje.
Rumunijai, kaip ir Baltijos šalims bei Suomijai, ne kartą teko susidurti su nuklydusiais Rusijos ir Ukrainos dronais. Be Ukrainos jūrinių dronų, kurie penktadienį sprogo didžiausiame Rumunijos uoste ir netoli jo pakrantės, Rusijos dronas, įvardytas kaip „Geran-2“, gegužės 29 d. nuklydo nuo kurso ir Galacio uostamiestyje prie Dunojaus rėžėsi į 10 aukštų gyvenamąjį namą, sužeisdamas du žmones.
Tuo tarpu Rusija bando pasinaudoti nerimu ir sumaištimi, kylančia dėl nuklydusių Ukrainos dronų. Ji siekia atskirti Kyjivą nuo jo sąjungininkių, vaizduodama Ukrainą kaip neatsargią partnerę, keliančią pavojų ją palaikančiųjų gyvybėms.
Vildamasis pakirsti visuomenės pasitikėjimą proukrainietiškomis regiono vyriausybėmis, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas praėjusį mėnesį apkaltino Baltijos šalis, kad šios esą leidžia Ukrainai naudotis savo oro erdve atakoms prieš Rusiją.
Lietuvos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis, duodamas interviu laikraščiui „The New York Times“, tai pavadino „visiška nesąmone“ ir „absoliučiai nepagrįstomis“ pastangomis nukreipti dėmesį nuo Rusijos atsakomybės už karą Ukrainoje bei pelnyti propagandinių taškų.
„Ir Rusija, ir Ukraina naudoja vis daugiau bepiločių orlaivių, – atkreipė dėmesį jis, – tačiau visada turėtume prisiminti, kas yra agresorius, o kas – auka.“
D.Matulionis pridūrė, kad Lietuva paprašė Ukrainos „būti atsargesnei“, kai ji siunčia dronus atakoms prieš taikinius Rusijos šiaurėje. Ukraina, jo teigimu, atsiprašė už nuklydusius dronus.
„Mes nekaltiname Ukrainos“, – pabrėžė jis.
Tačiau kaltės nustatymas tapo labai jautriu klausimu. Baltijos valstybių pareigūnai apkaltino Rusiją, kad ji tyčia nukreipia Ukrainos dronus į jų teritoriją, taip siekdama eskaluoti įtampą.
-
Moldovoje nukrito ir sprogo dronas: atsakomybė – Rusijai
-
Latvijoje nutraukta numušto drono nuolaužų paieška
-
Volodymyras Zelenskis žada bendradarbiauti su Estija ir kitomis šalimis dėl nuklydusių dronų
-
Volodymyras Zelenskis: Rusija tyčia nukreipia Ukrainos dronus į kitas šalis, kad suskaldytų Europą
-
Andris Kulbergas: Baltijos šalys, kitos šalys šalia Rusijos turėtų įkurti kovos su dronais padalinį
Netoliese esančios Suomijos prezidentas Alexanderas Stubbas neseniai duotame interviu visuomeniniam transliuotojui YLE pažymėjo, kad „rusai nori išvengti situacijos, kai jie būtų apkaltinti dėl dronų nukreipimo į NATO šalis“.
Pasak jo, labiau tikėtina, kad Suomijoje atsidūrę Ukrainos dronai nuklydo dėl Ukrainos „atsitiktinio paleidimo arba programavimo problemų“.
Kad ir kokia būtų to priežastis, šalys nuo Balkanų iki Baltijos yra ne juokais susirūpinusios, kad sparčiai besiplečiantis Rusijos ir Ukrainos dronų naudojimas daro jas labiau pažeidžiamas. Jos visos stiprina savo gynybą, gerina radarais paremtus aptikimo mechanizmus, įtraukdamos akustinius jutiklius ir kitas sistemas.
„Karo pradžioje buvo naudojama vos keletas bepiločių orlaivių, – pastebėjo D.Matulionis. – Dabar jie siunčiami tūkstančiais.“
Lietuvos parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas mano, kad neseniai paskelbtas perspėjimas buvo naudinga „šoko terapija“ regione, kuris, nors jau seniai patiria nerimą dėl galimos Rusijos agresijos, iki galo neįvertino pavojaus, keliamo vis dažniau Rusijos ir Ukrainos naudojamų dronų.
Jo teigimu, Seimo nariai be jokios panikos nuėjo į Seimo rūmuose esančią priedangą, nors kai kurie iš jų pasinaudojo proga prisidegti cigaretę ir „slėpėsi“ šalia slėptuvės įrengtoje rūkymo vietoje.
Tačiau, pridūrė jis, kai kurios mokyklos ir vaikų darželiai nesuprato perspėjimo ir pasiuntė vaikus į atvirus sporto aikštynus, todėl jie buvo ypač pažeidžiami. Vyriausybės išmanioji programėlė, kurioje buvo išvardytos netoliese esančios slėptuvės, sugedo, o durys, vedančios į daugelį nurodytų priedangų, buvo užrakintos.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas paaiškino, kad savivaldybės institucijos dabar stengiasi užtikrinti, jog visos slėptuvės, skirtos 640 tūkst. miesto gyventojų, „būtų atviros visą parą“.
Baltupių mikrorajono pradinėje mokykloje priedangą atstoja rūsyje įrengtos baleto studija ir sporto salė. Jose yra vandens, maisto ir medicinos priemonių.
Mokyklos direktorė Ligita Visockienė pasakojo, kad per neseniai paskelbtą oro pavojų, kai mokytojai vijo moksleivius į rūsį, dalis iš mokinių pradėjo verkti. Kiti, anot jos, „jaudinosi ir juokavo“.
Tačiau mokytojai nepastebėjo, kad kai kuriose rūsio patalpose yra langai, kurie būtų labai greitai išdaužti, jei netoliese sprogtų dronas. Po to į mokyklą buvo atvežta krūva medinių lentų langams užkalti.
Direktorė išlieka tvirta Ukrainos šalininkė. Prie įėjimo į mokyklą ji iškėlė Ukrainos vėliavą, kad „parodytų solidarumą“ prieš Rusiją, ir sakė nežinanti ir nesirūpinanti, ar droną, kuris Vilniuje visus pakėlė ant kojų, pasiuntė ukrainiečiai.
Mokymosi įstaigos turi išsamius planus, kaip elgtis puolimo atveju, tačiau, pridūrė L.Visockienė, „niekada nemanėme, kad iš tikrųjų teks šiuo planu pasinaudoti“.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
