Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2019 12 08, 12:55

Tiesa ar melas? D.Nausėdienė: „50 proc. moterų nesirinktų aborto, jeigu turėtų kitas aplinkybes“

Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė interviu delfi.lt pareiškė, kad nutraukus nėštumą kenčia ne tik moterys, bet ir vyrai. Tai papiktino dalį moterų teisių gynėjų. Be to, ji nurodė, kad statistikos duomenimis, pusė moterų nesidarytų aborto, jei turėtų kitas aplinkybes. Ar tai tiesa? Kokia statistika remiasi pirmoji ledi?
Diana Nausėdienė Patikrinta
Diana Nausėdienė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

„Statistikos rodikliai rodo, kad 50 proc. moterų nesirinktų aborto, jeigu jos turėtų kitas aplinkybes“, – lapkričio pabaigoje delfi.lt sakė D.Nausėdienė.

15min nutarė patikrinti, ar tokie statistikos duomenys egzistuoja.

Prezidento komunikacijos grupė nurodė, kad D.Nausėdienė šiuo pasisakymu atkreipė dėmesį į Lietuvoje iki šiol mažai dėmesio sulaukiančią problemą – krizinį nėštumą.

„D.Nausėdienė sakydama, kad „statistikos rodikliai rodo, kad 50 proc. moterų nesirinktų aborto, jeigu būtų kitokios aplinkybės“ išreiškė bendrą statistinį apibendrinimą, remdamasi tiek kokybiniais, tiek kiekybiniais tyrimais, atliktais Lietuvoje ir kitose Vakarų šalyse, kuriose abortai yra legalūs. Tiesa, atkreipiame dėmesį, kad Lietuvoje ši problema vis dar nesulaukia reikiamo dėmesio, ir tyrimų nėra daug“, – nurodė prezidento komunikacijos grupė.

Taip pat akcentuota, kad Lietuvoje dėl aborto besikreipiančiai moteriai „procedūra atliekama nepasiūlius jai jokios pagalbos“.

„Nėra numatyta galimybė gauti psichologo konsultaciją, kaip yra kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje. Nėra numatyta ir galimybė pasikalbėti su socialiniu darbuotoju ar kitu specialistu, kuris pasidomėtų, ar šiam sprendimui moteris tikrai ryžosi savo noru, ar tai nėra psichologinio, socialinio spaudimo pasekmė“, – tikina prezidentūra.

Kartu 15min D.Nausėdienės atstovai atsiuntė nuorodas į esą jos žodžius apie tai, kad pusė moterų nesirinktų aborto, jei turėtų kitas aplinkybes, patvirtinančius tyrimus Lietuvoje ir užsienyje.

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Diana Nausėdienė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Diana Nausėdienė

Tyrimai užsienyje:

JAV

Rue V.M., Coleman P.K., Rue J.J., Reardon D.C. (2004) Induced abortion and traumatic stress: A preliminary comparison of American and Russian women. Medical Science Monitor, 10(10), SR5-16:

  • 64 proc. atvejų moterys patyrė kitų žmonių spaudimą daryti abortą,
  • 54,2 proc. moterų nesijautė užtikrintos dėl priimamo sprendimo,
  • 51,9 proc. reikėjo daugiau laiko sprendimo priėmimui
  • 79 proc. moterų teigė, kad jos nebuvo konsultuojamos apie kitas galimas alternatyvas

84 proc. negavo adekvataus konsultavimo prieš abortą.

Vida Press nuotr./Nėštumo testas
Vida Press nuotr./Nėštumo testas

JAV

Finer LB, Frohwirth LF, Dauphinee LA, Singh S, Moore AM. (2005) Reasons U.S. women have abortions: quantitative and qualitative perspectives. Perspect Sex Reprod Health. 2005 Sep;37(3):110-8:

  • Bus sunku motinystę suderinti su mokslu, darbu, rūpinimusi kitais šeimos nariais (74%);
  • Neįstengs išlaikyti, auginti vaiko dabar (73%);
  • Nenori būti vieniša mama, turi santykių problemų (48%)

JAV

Green,D.C. Gazmararian JA. Mahoney, LD., Davis, NA. (2002) Unintended pregnancy in a commercially insured population. Maternal and Child Health Journal. 2002. Vol. 6 (3). September. P. 181–187.

  • Moterys, kurių partneriai nepageidavo nėštumo, 7,4 karto dažniau nurodė, esą jų nėštumas yra nenorimas, lyginant su moterimis, kurių partneriai palankiai atsiliepė apie nėštumą.

Tarptautinis tyrimas:

Abortų priežastys: 14 šalių mokslinių tyrimų apžvalga Chae S., Desai S., Crowell M., Sedgh G. (2017). Reasons why women have induced abortions: a synthesis of findings from 14 countries. Contraception, 96, 233–241.

Analizuojant vieną pagrindinę aborto priežastį:

  • Šešiose šalyse – socialiniai-ekonominiai sunkumai
  • Penkiose šalyse – nenoras daugiau turėti vaikų

Analizuojant daugialypes priežastis:

  • JAV: finansiniai sunkumai (56 proc.), su partneriu susiję sunkumai (55 proc.), sunkumai dėl ateities galimybių (54 proc.).
  • Švedija: noras atidėti motinystę (60 proc.), su partneriu susiję sunkumai (32 proc.), finansinis nepasirengimas (32 proc.)
    Vida Press nuotr./Nelaiminga moteris
    Vida Press nuotr./Nelaiminga moteris

Tyrimai Lietuvoje:

Kiekybinis Eurobarometro tyrimas 2011: Fertility and Social Climate:

  • Lietuvoje moterys vaikų turi mažiau, nei norėtų (vidutinis realus vaikų skaičius 1,3, o pageidaujamas – 2,19), (2011 duomenys, 25-39 metų moterys)

Kokybinis V.Vanagienės tyrimas, (2004), Moterų požiūris į kontraceptines priemones ir nėštumo nutraukimą. Sveikatos mokslai, 3, 48–53:

  • Atvykusios nutraukti nėštumą, tik 16,7 proc. moterų nurodė, kad lengvai priėmė sprendimą dėl nėštumo nutraukimo, o kitos nurodė, kad sprendimą priimti buvo labai ar šiek tiek sunku (36,6 proc. moterų – labai sunku, 46,7 proc. – šiek tiek sunku).

    Kiekvienas tyrimas, be to, rodys skirtingus procentus, nes priklauso, kaip jis vykdomas, kas apklausiamieji – patyrusios nėštumo nutraukimą, ar ne.

Tačiau visi šie tyrimai nėra tiesiogiai tai, ką kalbėjo D.Nausėdienė. Todėl 15min paklausė tiesiogiai šioje srityje dirbančių ekspertų galbūt jie žino apie tyrimą, kuriame pusė moterų būtų pasisakius, jog nesirinktų aborto, jei turėtų kitas aplinkybes.

Lietuvos Higienos institutas, renkantis sveikatos statistiką, tokių duomenų neturi.

Dažniausiai aiškina pinigų stygiumi ir partnerio nenoru

Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė 15min tikino, kad Lietuvoje tyrimai apie abortus reti. Ji citavo tuos pačius užsienyje atliktus tyrimus, kuriuos nurodė ir prezidentūra.

„Tyrimų apie abortų problematiką Lietuvoje labai mažai padaryta. Užsienyje – labai nemažai. Esmė, kad yra kelios priežastys, dėl kurių moterys renkasi abortus, iš kurių dažniausios – socioekonominės ir sunkumai su partneriu, jo nenoras turėti daugiau vaikų. Tai yra tos aplinkybės, kurios lemia moters apsisprendimą“, – kalbėjo ji.

Asmeninio archyvo nuotr./Zita Tomilinienė
Asmeninio archyvo nuotr./Zita Tomilinienė

Tiesa, koks konkrečiai procentas moterų Lietuvoje aborto nesirinktų, jei turėtų kitas aplinkybes, nėra žinoma.

Krizinio nėštumo centras, anot Z.Tomilinienės, per šešerius metus sulaukė beveik 2 tūkst. moterų kreipimųsi. Tiesa, jos nori kalbėti ne tik apie neplanuotą nėštumą, bet ir apie persileidimus, jau nutrauktą nėštumą. Centro tikslas – ne atkalbėti moterį nuo aborto, o ją išklausyti ir padėti jai išgirsti save, o ne pasiduoti aplinkos spaudimui. Centras žino, kad apie 270 vaikų gimė moterims, kurios kreipėsi pagalbos dėl krizinio nėštumo.

„Dauguma jų įvardina, kad dabar nepalankios sąlygos vaikui gimti. Tarkim, partnerio nenoras ir nepalaikymas, finansinės padėties nestabilumas, baimė, kad šitam vaikui neužteks lėšų užauginti, kad vaiką augins viena, nes partneris nenori, tačiau procentų tiksliai nežinome. Kiekvienas tyrimas, be to, rodys skirtingus procentus, nes priklauso, kaip jis vykdomas, kas apklausiamieji – patyrusios nėštumo nutraukimą, ar ne“, – aiškino centro vadovė.

Visgi ji abejojo, ar reiktų apie nėštumo nutraukimą mąstančias moteris prievarta siųsti pas psichologus, galbūt tik būtinai tai pasiūlyti. Pasitarti, pasikalbėti esą galimybių yra ir dabar, tačiau reta moteris tuo naudojasi.

Neplanuotas nėštumas – pasekmė, o ne „aplinkybė“

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė Esmeralda Kuliešytė nurodė, kad apie D.Nausėdienės minimus statistinius duomenis nieko nėra girdėjusi, nes jų, ko gero, nė nebuvę. „Gal čia kažkas minimalią apklausą pasidarė ir svaičioja dabar?“ – svarstė ji.

Pasak E.Kuliešytės, apie aplinkybes, kurios esą „verčia“ darytis abortą reikia galvoti prieš neplanuotą nėštumą, o ne jau pastojus.

„Pasekmė yra abortas, bet priežastis yra neplanuotas nėštumas. Kol moterys neplanuos nėštumo, kol nesisaugos nuo nenorimo nėštumo, tol ir kalbės, kad nėra sąlygų, ne tos aplinkybės. Tai – lengvas pasiteisinimas. Iš tikrųjų, moterys, kurios sąmoningos ir mano, kad negali pastoti dėl to, to ar ano, jos ir nepastoja, nes naudoja kontracepciją“, – griežtai kalbėjo E.Kuliešytė.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Esmeralda Kuliešytė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Esmeralda Kuliešytė

Ji pripažino, kad Lietuvoje neplanuoti nėštumai yra problema, nes kontracepcija yra brangi.

„Daugiausia nėštumų nutraukimų turime tarp 25-30 m. amžiaus moterų. Ką tai rodo? Gali būti, kad to amžiaus moterims dar trūksta patyrimo, dar neuždirba daug, skaičiuoja kiekvieną centą. Gal jos ir turi pinigų kontracepcijai, bet joms ji atrodo brangi. Ypač brangi ji tampa dar jaunesnėms merginoms. Jos rizikuoja pastoti“, – teigė Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė.

Pasekmė yra abortas, bet priežastis yra neplanuotas nėštumas.

Pasak jos, išeitis būtų sekti Skandinavijos, Estijos ir kitų Europos šalių pavyzdžiu, kuriose kontracepcija yra kompensuojama.

„Yra visi moksliniai tyrimai padaryti, kad tose šalyse, kur kontracepcija prieinama, jos naudojama daugiau ir ten nėštumo nutraukimų mažiau“, – tikino pašnekovė.

Pagal oficialius duomenis, pernai iš viso Lietuvoje fiksuota 3590 nėštumo nutraukimo atvejų, iš jų dėl medicininių indikacijų – 137. Tačiau nėra apklausų, atskleidžiančių, kiek moterų, jei būtų kitos aplinkybės, būtų nutarusios gimdyti.

Taigi 15min vertinimu, D.Nausėdienės tezės, kad „statistikos rodikliai rodo, kad 50 proc. moterų nesirinktų aborto, jeigu būtų kitokios aplinkybės“ neįmanoma patikrinti, nes tokių statistikos rodiklių, kiek pavyko išsiaiškinti, tiesiog niekas nerinko.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Jūs klausiate – tikriname mes
Įveskite politiko ar kito visuomenės veikėjo teiginį, kurį reikia patikrinti. Jei tik įmanoma, nurodykite, kur ir kada tai buvo pasakyta.
* privalomi laukai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min