Dabar populiaru
Tiesiogiai
Publikuota 2022 10 01, 18:20

Tikimasi, kad smėliu papildyti Klaipėdos paplūdimiai atlaikys žiemos audras

Ruduo ir žiema parodys, ar pirmą kartą dideliu smėlio kiekiu iš uosto dugno papildytas pirmosios Melnragės paplūdimys atlaikys audras, sako mokslininkė. Tikimasi, kad nauja technologija stabilizuos kranto liniją ir suvaldys jo ardymą, be to, jūroje supiltas pylimas gali apsaugoti ir atokiau esančius krantus.
Iš laivo purškiamas smėlis, iškastas gilinant laivybos kanalą, vėliau pamaitins audrų vis paplaunamus Klaipėdos paplūdimius.
Iš laivo purškiamas smėlis, iškastas gilinant laivybos kanalą, vėliau pamaitins audrų vis paplaunamus Klaipėdos paplūdimius. / Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr.

„Mums reikia pergyventi audringą sezoną – rudenį, žiemą ir jau tada galėsime pasakyti, ar ši priemonė turėjo teigiamą pasekmę, ar audros nuardys krantą, ar supiltas sėklius apsaugos jį. Kad rezultatas bus teigiamas, tai faktas, bet kiek, galėsime pasakyti po audrų sezono“, – BNS sakė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.

Anot jos, net mažas papildomo smėlio kiekis stabilizuoja kranto liniją ir suvaldo jo ardymą, o šiuo atveju išpilta daug smėlio.

„Tai didžiausias toks tikslinis Klaipėdos paplūdimių pildymas smėliu“, – sakė mokslininkė.

Liepą ties pirmosios Melnragės paplūdimiu, už kelių šimtų metrų nuo kranto, 2,5-3 metrų gylyje suformuotas maždaug 700-750 metrų ilgio povandeninis pylimas. Tam panaudota apie 180 tūkst. kubinių metrų smėlio, iškasto gilinant išorinį laivybos kanalą. Bangos smėlį iš šio pylimo turėtų išmesti į krantą, o vėjas – nunešti į kopagūbrį, taip paplūdimį papildant smėliu.

„Visus metus stebima, kur ir kaip tas smėlis pasiklos. Tas supiltas sėklius šiuo metu jau nėra nei toje pačioje vietoje, nei tos pačios formos, kaip jį supylė, nes yra nuolat veikiamas srovių ir bangų“, – sakė mokslininkė.

Pasak L.Kelpšaitės-Rimkienės, smėlis iš pylimo gali apsaugoti ir atokiau esančius krantus, o kuriuos – priklauso nuo gamtinių sąlygų.

„Jeigu smėlis supiltas ties Melnrage, tai krantas gali būti apsaugotas Giruliuose ar Karklėje, tai priklauso nuo srovių, jų krypčių“, – teigė L.Kelpšaitė-Rimkienė.

Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Smiltynės paplūdimys
Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr./Smiltynės paplūdimys

Pasak mokslininkės, paplūdimių pildymo laiką lėmė ne mokslininkų pasirinkimas, o Klaipėdos uosto laivybos kanalo gilinimo darbų grafikas.

„Šiuo atveju taip buvo suplanuoti grunto kasimo darbai. Turime puikų tvaraus uosto valdymo pavyzdį, kai gilinimo darbai papildo smėlio išteklius. Anksčiau jis būdavo gramzdinamas specialiose vietose giliai jūroje, o dabar, jeigu smėlis yra švarus, jį galima naudoti povandeninio šlaito formavimui“, – kalbėjo L.Kelpšaitė-Rimkienė.

Ji teigia, kad iš Klaipėdos uosto gilinimo gautu smėliu paplūdimiai nereguliariai pildomi nuo 2012 metų.

Aplinkos apsaugos agentūrai atliekant reguliarų Lietuvos krantų pokyčių monitoringą, ne kartą buvo fiksuota, kad krantų ardymo procesai ties pirmąja Melnrage yra patys intensyviausi, šlaitai vasarą čia buvo nuardyti 6,3 metro.

„Arda šioje vietoje stabilizuojasi, ji nėra tokia didelė, kaip prieš penkis ar dešimt metų“, – kalbėjo mokslininkė.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min