Dujotiekio vamzdį numatoma tiesti per Baltijos jūrą, iš Rusijos Vyborgo miesto į Vokietijos Greifsvaldą. „Nord Stream“ atstovai trečiadienį Lietuvos žiniasklaidai pristatė pagrindinius poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos rezultatus.
Esminė poveikio aplinkai vertinimo išvada yra tokia: „Numatomas tik nedidelis projekto poveikis aplinkai, kuris dažniausiai bus nedidelio reikšmingumo (ne didesnis nei vidutinis) ir trumpalaikis.“
Ataskaitą žiniasklaidos atstovams pristatę „Nord Stream“ atstovai teigė, jog didžiausias poveikis aplinkai numatomas tiesiant dujotiekį. Jam pradėjus veikti situacija esą turėtų stabilizuotis.
Lietuvos nuogąstavimai
„Nord Stream“ ataskaitą nagrinėjantis Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėjas Vitalijus Auglys 15min.lt vardijo nerimą keliančius pavojus.
 |
| „„Nord Stream“ |
„Lieka klausimas dėl alternatyvių dujotiekio kelių paieškos. Taip pat ataskaitose sakoma, kad cheminiai ginklai bus aplenkti pakankamu atstumu, tačiau mūsų nuogąstavimai išlieka. Ir dėl antrinio teršimo: jūros dugną numatoma perkasti, taigi bus sukeliamos užterštos nuosėdos, kurias srovės gali nunešti kitur. O ant jūros dugno yra ir nuodingų medžiagų, ypač netoli Suomijos. Mokslininkai sako, kad jos gali sukelti ir genetinių pakitimų. Faktas, jog faunos gyvenimas bus sutrikdytas. Na, gal atsigaus... Tačiau lieka susidūrimai, laivų skendimai, kiti incidentai ir grėsmės“, – kalbėjo pašnekovas. Jo teigimu, Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija ketina išlaikyti griežtą poziciją projekto atžvilgiu, nagrinėti galimas rizikas.
Minas aplenks
„Nord Stream“ atstovai teigė, kad didelis dėmesys buvo skirtas dujotiekio vamzdžio tiesimo vietai žvalgyti. „Baltijos jūroje yra 100–150 tūkst. minų. Pastaraisiais metais vieta, kurioje ketinama tiesti vamzdį, buvo išanalizuota, patikrintas 50 metrų pločio koridorius. Buvo rasta įvairių kabelių, lėktuvų nuolaužų, nuskendusių laivų, taip pat minų, cheminių ginklų. Objektus dar tirs ekspertai. Dėl minų ir cheminių ginklų – turime dvi išeitis. Išminuoti arba „aplenkti“ su vamzdžiu. Ekspertai pataria, bent cheminius ginklus, „aplenkti“ nejudinant“, – sakė „Nord Stream“ tyrimų vadovas Simonas Bonnellis.
Taip pat nustatyta, kad dėl triukšmo ir vibracijos bus daromas poveikis vietos faunai – žuvims, paukščiams. „Toks poveikis gali būti vidutinio intensyvumo, nagrinėjame, kaip jį sumažinti. Tačiau jis bus trumpalaikis, tik tiesimo metu. Vėliau ekologinės sistemos, žuvys, paukščiai atsigaus. Pakilusios jūros nuosėdos po kurio laiko vėl nusės į pradinę padėtį“, – sakė bendrovės „Environmental Resources Management“ konsultantas aplinkosaugos klausimais Jamesas Lea-Coxas.
Paklausti, ar buvo numatyta projekto alternatyvų ir kodėl nuspręsta dujotiekį tiesti ne per sausumą, o jūra, „Nord Stream“ atstovai teigė, jog alternatyvos buvo apsvarstytos, o dabartinis variantas pasirinktas dėl to, kad tai techniškai patogiausias bei trumpiausias dujotiekio tiesimo variantas, mat didžiausi dujų ištekliai yra Rusijos šiaurėje. Be to, anot „Nord Stream“ atstovų, tiesiant dujotiekio vamzdį po vandeniu daromas mažesnis poveikis aplinkai ir žmonėms.
Galės skųstis
„Nord Stream“ eis per 5 šalių – Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos – teritorinius vandenis ar išskirtines ekonomines zonas. Šios šalys laikomos poveikį sukeliančiomis. Kitos Baltijos jūros šalys – Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija – laikomos poveikį patiriančiomis šalimis. Šios šalys kritiškai vertina „Nord Stream“ projektą.
 |
| Žiniasklaidai buvo pristatytas numatomas poveikis aplinkai. |
Remiantis Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencija („Espoo“ konvencija), poveikį sukeliančios šalys privalo informuoti poveikį patiriančias šalis. Šiuo metu vyksta visuomenės supažindinimas su projektu, jo poveikiu. Iki birželio 8 dienos Lietuva turi parengti savo poziciją.
Vetuoti dujotiekio tiesimo Lietuva negali. Paklausti, ar keistųsi situacija „ne“ ištarus visoms trims Baltijos šalims, „Nord Stream“ atstovai teigė, kad tai neturi jokio skirtumo. „Šalys gali rašyti pareiškimus poveikį sukeliančioms šalims. Jos svarstys šiuos pareiškimus ir galės kreiptis į „Nord Stream“. Nesvarbu, ar visų trijų, ar vienos šalies pareiškimas – visi jie bus svarstomi“, – sakė „Espoo“ procedūrų darbo grupės vadovas Bruno Haelg. „Nord Stream“ statybą numatoma pradėti kitų metų balandį.
