Ekologas Drąsutis Brazauskas, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos, Rambyno regioninio parko grupės patarėjas, prisiminė, kad susidomėjimas didžiosiomis miegapelėmis išaugo 2008-aisiais.
Tada, bendraudamas su kolegomis, išgirdo, kad Šereikplaukio miške vis randama apgraužtų riešutų. „Kiekvienas žvėrelis, grauždamas riešutus, palieka požymius, pagal kuriuos galima nustatyti, kas juos graužė“, – pasakojimą pradėjo D.Brazauskas.
Jau tada manyta, kad parke gyvena Raudonojoje knygoje saugomi žvėreliai.
Kitąmet D.Brazauskas sutiko medžiotoją, kuris pasidalijo įspūdžiais iš medžiotojų bokštelio. „Kokios čia šinšilos pas mus gyvena?“ – tada jis klausė parko ekologo.
Nuo tų metų Rambyno regioniniame parke imta stebėti didžiųjų miegapelių populiaciją.
Parko darbuotojai su vaikais sukalė pusšimtį inkilų, juos sukabino įvairiausiose vietose. Inkilai dideli, dydžiu tiktų ir varnėnams.
Rudeniop parko darbuotojai išėjo tikrinti inkilų. Patikrino 40 – tuščia, tikrino toliau – vis nieko. Ir 48, ir 49 – jokių miegapelės buvimo ženklų. „Nuotaika krito“, – prisiminė pašnekovas.
Tik paskutiniame aptikti du miegapelės jaunikliai.
