Kaip skelbia LTV laida „Šiandien“, duomenys rodo, kad iš daugiau nei 165 tūkst. vaikų turinčių Lietuvos emigrantų atžalas į svetimą šalį kartu pasiima tik apie pusė. Darbo ir socialinių tyrimų instituto duomenimis, kas ketvirtas laikinai be tėvų gyvenantis moksleivis pradėjo prasčiau mokytis, o šeštadaliui jau reikia specialistų pagalbos.
Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai teigia, kad dažniausiai paliekami 10–17 metų paaugliai, tačiau vien per pastaruosius metus emigruodami į užsienį tėvai nepasiėmė ir apie 150 vaikų iki 3 metų. Be to, šie duomenys yra netikslūs, mat ne visi žmonės deklaruoja savo išvykimą.
Anot specialistų, daugiausia problemų kyla tuomet, kai oficialaus globėjo neturintis vaikas rimčiau suserga. Tokiu atveju atlikti sudėtingą gydymą įmanoma tik vienam iš tėvų skubiai grįžus namo.
Specialistai teigia, kad psichologinių sutrikimų patiria dauguma emigrantų vaikų. Evelina Firaitė, Pagalbos vaikams linijos koordinatorė, pasakojo, jog dalis Lietuvoje paliktų vaikų užsisklendžia ir iš pažiūros neliūdi. Tačiau tai dažnai yra apgaulinga – specialistė tokią būklę lygino su tiksinčia bomba, kuri anksčiau ar vėliau sprogs.
Beje, Lietuvos tarnybos sulaukia pranešimų ir apie problemas išvykusiose šeimose. Mat tėvai dažnai neįvertina to, kad kitose valstybėse galioja kitokie, dažniausiai griežtesni vaiko priežiūros reikalavimai, draudžiantys palikti vaikus be priežiūros, leisti vienus į lauką. Kai kurios šeimos jau susidūrė su situacijomis, kai vietos vaiko priežiūros tarnybos neleidžia motinoms bendrauti su savo vaikais.
Naujausi oficialūs duomenys rodo, kad per 17 nepriklausomybės metų iš Lietuvos išvyko apie 330 tūkst. žmonių. Vien pernai savo išvykimą gyventi svetur deklaravo kone 20 tūkstančių pilnamečių žmonių.
