„Dešimt metų ir žmogui, ir apskritai politikai yra daug. Per tą laiką daug kas pasikeitė“, – pastebėjo politologas Algis Krupavičius. Pasak jo, kai 1998-aisiais V.Adamkus tapo prezidentu, tuo metu Lietuvos politikoje buvo daug priešiškumo, konkurencijos, agresijos ir konfrontacijos, o naujas prezidentas į politikos areną įnešė daugiau tolerancijos, dialogo, diskusijų.
„Lietuvos politikai tai buvo milžiniškas poveikis ir labai svarbus rezultatas, kuris ne itin matomas šiandien. Politikai kartais konfliktuoja, prieštarauja vieni kitiems, tačiau agresijos yra žymiai mažiau. Jie supranta, kad šiandien valdžioje yra vieni, kitą dieną ar po metų – jau kiti, ir politikos gyvenimo ratas sukasi“, – kalbėjo A.Krupavičius.
Dėl pagrindinio V.Adamkaus nuopelno A.Krupavičiui pritaria ir istorikas, politologas Antanas Kulakauskas. Pasak jo, didžiausias šio Lietuvos vadovo nuopelnas – politinės sistemos stabilizavimas. „Aišku, kokiu lygiu stabilizuota – kitas klausimas. Demokratijos požiūriu nesame labai aukštai, tačiau vis tiek geriau yra stabili nei į populizmą ar autoritarizmo tendencijas linkstanti sistema“, – pridūrė istorikas.Su prezidentu buvo gera dirbti, nes įsiklausydavo į išsakomus argumentus ar nuomonę, – sakė R.Vilpišauskas.
Reitingų viršūnėse
Visus dešimt vadovavimo Lietuvai metų V.Adamkus niekam neužleido politinių reitingų viršūnės. A.Kulakausko nuomone, tam įtakos turėjo politinės kultūros lygis – esą nors Lietuva ir yra parlamentinė respublika, visuomenei reikia autoriteto. Išsilaikyti tarp mėgstamiausių visuomenės politikų, pasak politologo, V.Adamkui padėjo ir tai, kad prezidentas nepriima konkrečių sprendimų, susijusių su vidaus politika, – tik pritaria ar nepritaria Seimo sprendimams ar Vyriausybės nuostatoms.
Su kitais lyginti sunku
Pasak jo, V.Adamkaus vadovavimo laikotarpį sunku palyginti su ankstesnių atkurtos Lietuvos prezidentų – esą Algirdo Brazausko Lietuva buvo visai kitokia, o Rolandas Paksas prezidento pareigas ėjo pernelyg trumpai. „Lietuva dar nėra tokia demokratiška, nors ir toliau pažengusi nei kitos posovietinės valstybės, neįstojusios į Europos Sąjungą, ir sovietinio palikimo dar yra daug. Nors po V.Adamkaus Lietuvoje vis dar lieka aukštas korupcijos lygis jo paties, kitaip nei A.Brazausko, niekas korupcija nekaltino“, – kalbėjo A.Kulakauskas.
Pasak politologo A.Krupavičiaus, tiek vienos, tiek kitos V.Adamkaus kadencijos metu buvo padaryta ir kontroversiškų sprendimų: „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimas kompanijai „Williams“ bei LEO LT sukūrimas. „Tai buvo vakarietiškas, civilizuotas, tolerantiškas, tarptautinį pripažinimą turintis vadovas. Jis niekada nebuvo kategoriškas, tačiau kartais nuolaidumas ir kategoriškumo stygius buvo įvardijami kaip silpnumo ženklai“, – apibendrino A.Krupavičius.
Moralės kartelę iškėlė aukštai
 |
| V.Adamkus su žmona Alma drauge praleido jau daugiau nei pusė amžiaus. |
A.Kulakauskas pabrėžė, kad kadenciją baigiantis prezidentas labai aukštai iškėlė moralės kartelę, nors pastaraisiais metais vidaus politikoje daugiau kalbėjo nei realiai veikė. „Jei jis imdavosi veiklos, tai atsidurdavo kontroversiškų sprendimų sūkuryje, trūko jo pozicijos, atitinkančios deklaruojamus tikslus. Nesiimčiau spėlioti, kodėl jis taip elgėsi, bet manau, kad priežasčių būta“, – teigė pašnekovas. A.Kulakausko nuomone, prezidentūra, kaip institucija, yra silpna, joje trūksta analitikų, stipresnės komandos, kad būtų galima pateikti daugiau įstatymų projektų.
Tardavo lemiamą žodį
Su pastaruoju teiginiu linkęs nesutikti V.Adamkaus patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Ramūnas Vilpišauskas. Pasak jo, prezidentūroje žmonių pakanka, reikia tik tinkamai išnaudoti įgūdžius. „Pagal konstitucinę sąrangą prezidentas bent jau vidaus politikos klausimais konkretų sprendimą gali priimti tik bendradarbiaudamas su Seimu ir Vyriausybe. Jei bendradarbiavimas stringa, idėjos gali likti neįgyvendintos, nors ir būtų argumentuotos, pagrįstos bei iškeltos laiku“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
Jis savo darbą su V.Adamkumi vertina kaip prasmingą ir naudingą patirtį. „Su prezidentu buvo gera dirbti, nes įsiklausydavo į išsakomus argumentus ar nuomonę“, – teigė R.Vilpišauskas, tačiau pabrėžė, kad lemiamą žodį visada tardavo V.Adamkus.
Didžiausias rūpestis – ką reikės veikti, kaip save užimti, ką gero padaryti, – yra sakęs V.Adamkus.Įpročiai žinomi ir užsienyje
Asmeninio V.Adamkaus gyvenimo, jau daugiau nei pusė amžiaus leidžiamo su žmona Alma, žiniasklaida plačiai neaptardavo. Tačiau dalydamas paskutinius savo, kaip prezidento, interviu, Valdas Adamkus spaudai prakalbo ir apie asmeninius įpročius, o tiksliau – mėgstamiausią kokteilį, kurį jo draugai vadina prezidentiniu.
Šalies vadovo mėgstamiausiam gėrimui paruošti reikia dviejų dalių škotiško viskio, vienos dalies labai sauso martinio, išspausti gabaliuką žaliosios citrinos bei įmesti kelis ledukus ir alyvuogę. V.Adamkaus teigimu, mitas apie šį gėrimą taip paplitęs, kad reikiamas sudedamąsias dalis rado net Gruzijos viešbučio kambaryje.
Ilsėsis Nidoje
Kitą savaitę V.Adamkus su žmona Alma ramiai praleis Nidoje. A.Adamkienė stengiasi įkalbėti vyrą vykti ir į kokį tolimesnį kruizą, tačiau didžiąją politikos sceną paliekantis V.Adamkus kol kas nepasiduoda – esą dar liko nebaigtų darbų.
Baigdamas antrąją kadenciją prezidentas ne sykį kartojo, kad nepirks supamosios kėdės ir priešais ją televizoriaus nestatys. „Didžiausias rūpestis – ką reikės veikti, kaip save užimti, ką gero padaryti“, – yra sakęs V.Adamkus. Jis žiniasklaidai aiškino, kad į akis įpėdinei D.Grybauskaitei nelįs, tačiau prireikus pasidalys turima patirtimi ir asmeniniais kontaktais.
Biografijos faktai
V.Adamkus gimė 1926 metų lapkričio 3 dieną Kaune, mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje, 1944-aisiais su tėvais pasitraukė į Vokietiją, o 1949 metais atvyko į JAV.
1951 m. Valdas Adamkus vedė Almą Nutautaitę. Nuo 8-ojo dešimtmečio V.Adamkus dirbo JAV aplinkos apsaugos agentūroje. Būsimasis prezidentas aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje: rengė protesto prieš Lietuvos okupaciją akcijas, organizavo įvairias peticijas, aktyviai dalyvaudavo sporto renginiuose ir juos organizuodavo.
Nuo 1972-ųjų V.Adamkus kartą ar kelis per metus atvykdavo į Lietuvą ir rūpinosi Baltijos šalių aplinkosaugos klausimais. 1993 m. ji buvo kandidato į Lietuvos prezidentus Stasio Lozoraičio rinkimų kampanijos vadovas.
1998 metais V.Adamkus buvo išrinktas Lietuvos prezidentu. 2002 metais jis iškėlė savo kandidatūrą antrai kadencijai, tačiau pralaimėjo Rolandui Paksui. 2004 metais R.Paksą pašalinus iš prezidento pareigų, V.Adamkus dar kartą iškėlė savo kandidatūrą ir antrą kartą tapo Lietuvos vadovu. 2009-ųjų liepos 12-ąją jį prie valstybės vairo pakeis išrinktoji prezidentė D.Grybauskaitė.
