Šis tekstas skelbtas proginiame 15min laikraštyje apie prognozes po 20 metų.
Ką atneš nauja savaitė ir koks bus naujas lyderiaujantis modelis, negalėjai numatyti. Bet didžioji dalis verslo bei startuolių Lietuvoje ir pasaulyje žinojo – ateitis bus nulemta dirbtinio intelekto raidos. Ir ne tik kaip įrankio ar technologijos – DI jau dabar tampa naująja infrastruktūra, panašia į elektrą ar internetą.
Visas šis pastarųjų metų DI galimybių proveržis įvyko ne dėl to, kad DI įmonės pradėjo rašyti magiškus algoritmus. Tikrasis šuolis įvyko dėl atrasto DI mastelio dėsnio: kuo daugiau modelis gauna mokymosi duomenų, kuo didesnis jo architektūrinis sudėtingumas (parametrų skaičius) ir kuo galingesni kompiuteriniai resursai skiriami jo treniravimui, tuo sparčiau gerėja jo veikimas. Nebe linijiškai, o eksponentiškai. Tam tikru momentu pasiekiamas kritinis taškas, kai sistemoje atsiranda naujos, iš anksto neprognozuotos galimybės – gebėjimas atlikti užduotis, kurių modelis nebuvo specialiai mokytas. Tai ir yra vadinamosios iškylančiosios savybės: kai mastas tampa pakankamai didelis, kokybė peršoka į naują lygį nepakeitus pagrindinio algoritmo. Kitaip tariant, atsiranda gebėjimų, kurie maloniai nustebina net pačius DI modelio kūrėjus.
