Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tomo istorija: moteris negali toleruoti vyro išpuolių

Jaunuolis
123rf.com nuotr. / Šeimoje naudojamas psichologinis smurtas neretai išvargina ne tik smurto auką, bet ir patį smurtautoją
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

„Teisios moterys, sakančios, kad smurtaujančius vyrus reikia iškart palikti“, – tuo šiandien įsitikinęs vilnietis Tomas, prieš keletą metų savo santykius su mylima moterimi skandinęs riksmų, keiksmažodžių, užgauliojimų ir nesibaigiančio psichologinio smurto jūroje.

„Moteris negali toleruoti vyro išpuolių. Jei nors sykį tai padarys, situacija namuose ims pamažu blogėti, – „15min“ žurnalistei atviravo Tomas. – Vyras tylą supras kaip leidimą ir toliau taip elgtis. Tuomet riksmų ir nesivaldymo šeimoje bus tik daugiau ir jie kartosis vis dažniau.“

Neadekvati reakcija

Trisdešimtmetį perkopęs Tomas nenoriai prisimena akimirkas, kai nesugebėdavo savęs suvaldyti. „Šeimoje netilo mano riksmai, negražūs žodžiai, keiksmažodžiai... Norėdamas įskaudinti savo moterį, naudodavau baisius žodžius... Man skaudėdavo, todėl norėdavau, kad ir jai skaudėtų, – iš lėto rinkdamas žodžius savo istoriją pasakojo vyras. – Šis nesivaldymas taip pat vargina. Jis tikrai nesuteikia jokio malonumo, kaip kad daugelis mano.“

Savo moters Tomas nemušdavo, tačiau pripažįsta, kad „pasistumdymų būta“. Iš pusiausvyros vyrą išmušdavo įvairūs dalykai. Dažniausiai jis nesusivaldydavo ir neadekvačiai į situaciją sureaguodavo kai būdavo pervargęs. „Aš pernelyg emocingai reaguodavau į tam tikrus dalykus, – žvelgdamas į praeitį pripažino vyras. – Namuose aš buvau tas, kuris reaguodavo. Tai nereiškia, kad mano moteriai būdavo lengviau, tačiau ji savo emocijas, susierzinimą išreikšdavo kitaip. Labiau išlaikytai. Aš buvau tas triukšmautojas.“

Moteris negali toleruoti vyro išpuolių. Jei nors sykį tai padarys, situacija namuose ims pamažu blogėti.

Mokosi elgesio

Po konflikto apsiramindavęs Tomas bandydavo sau atsakyti, kodėl santykiai jo šeimoje klostėsi būtent taip, tačiau atsakymo nerado. „Ilgą laiką bandžiau save paguosti ir nuraminti, kad tokį mano elgesį sukelia mano moteris, – kalbėjo Tomas. – Nė viename konflikte kalta nebūna tik viena pusė. Maniškė nevengdavo užminti ant senos žaizdos ir taip mane be galo suerzinti.“

Pasiteisinimų vyras bandė ieškoti ir kitur – kaltindavo pervargimą, išsekimą. Tačiau Tomas savęs taip pat klausė, ar jo reakcija būtų tokia pati esant kitoms aplinkybėms. „Ar aš reaguočiau lygiai taip pat, jei tuos žodžius man pasakytų svetimas žmogus? Ar aš lygiai taip pat reaguočiau būdamas viešoje vietoje? Uždavęs sau šiuos klausimus supratau, kad mano reakcija būtų kitokia. Tuomet padariau išvadą, kad kažkas negerai.“

Atsakymo, kodėl nepavykdavo susivaldyti ir ramiau sureaguoti į savo moters žodžius, Tomas neturi. „Jei būčiau žinojęs, nebūčiau kreipęsis pagalbos, – sakė vyras. – Jei būčiau sugebėjęs susitvarkyti be kitų patarimų, konsultacijų, savianalizės, būčiau taip ir padaręs. Dabar mokausi elgesio, kurio neišmokau pats, ar tėvai neišmokė vaikystėje.“

Kreipėsi pagalbos

Po kelių metų santykių, pora galiausiai išsiskyrė. „Mūsų situacijoje buvo būtina ieškoti sprendimų. Tai daryti reikėjo abiems, – kalbėjo Tomas. – Tačiau ieškoti sprendimo su žmogumi, su kuriuo konfliktuoji – faktiškai neįmanoma. Tolerancijos tam žmogui tiesiog nebėra.“

Kartais Tomą užklupdavo klausimas – galbūt jo mylima moteris tiesiog nėra ta moteris, su kuria jam lemta būti. „Buvo minčių, kad gal tai tiesiog nėra tas žmogus. Bet paskui pradėdavau svarstyti – kodėl ne? Koks tuomet turėtų būti tas žmogus? Kuris apskritai su manimi nediskutuotų ir pritartų viskam, ką sakau? Man tai taip pat netiko“, – kalbėjo vyras.

Dabartiniai Tomo santykiai – ne pirmi ilgalaikiai vyro santykiai. Sykį vyras jau buvo vedęs. Nors pora išsiskyrė, Tomas teigia, kad į skirtingas puses pasukta buvo anaiptol ne dėl psichologinio smurto. „Žmona visus konfliktus „suvalgydavo“. Mes konfliktuodavom, bet konfliktai niekada nepasiekdavo tokio lygio, kokį jie pasiekdavo mano vėlesniuose santykiuose. Dabartinė mano moteris visai kitokia. Ji labai stiprus žmogus“, – pasakojo vyras.

Moterims, patiriančioms psichologinį savo vyrų smurtą, Tomas pataria esant nors mažiausiai galimybei – išeiti iš namų.

Išsiskyręs su savo antra moterimi, Tomas suprato norįs išsaugoti šiuos santykius. Pakalbėjusi pora nusprendė – Tomas turi savarankiškai ieškoti sprendimo savo elgesiui pakeisti, nes daryti tai kartu porai nepavyko. Taip vyras atrado Vilniaus vyrų krizių centrą.

Ramybės daugiau

Pusmetį vyrams skirtas paskaitas lankęs Tomas teigia pamažu išmokęs save valdyti. „Dabar man pavyksta savo įtūžį suvaldyti prieš jam išsiveržiant, – kalbėjo vyras. – Supratau, kad yra ir kitų garo nuleidimo būdų. Pavyzdžiui, išeiti į kitą kambarį ir ten išsikeikti. Nuleidus pirmąją emociją, galva pradeda normaliai veikti, todėl daug racionaliau gali spręsti tam tikras problemas.“

Tomas pasakojo pastebėjęs, kad neretai susivaldžius po kurio laiko paaiškėja, kad apskritai jokios problemos nė nebuvo. „Labai svarbu tuo pačiu momentu nesureaguoti aukšta nata. Anksčiau mano šeimoje tai buvo įprasta“, – atviravo vyras.

Po pusmečio Tomas susitaikė su savo moterimi ir šiandien kartu su ja skaičiuoja jau septintus bendro gyvenimo metus. Ar išties psichologinio smurto prieš savo moterį naudoti nevengusiam vyrui užtenka nueiti į paskaitas ir jis gali pasikeisti? Tomas teigia, kad jam specialistų konsultacijos padėjo.

„Man asmeniškai tai davė rezultatų. Prisidėjo šiek tiek ir prie santykių pagerėjimo. Tai nereiškia, kad mano namuose niekada nepakeliamas balsas... Tačiau visai tai visai kitokios apimties ir lygio. Ramybės namuose šiuo metu žymiai daugiau“, – sakė vyras.

Tačiau Tomas įsitikinęs – jokia pagalba vyrui nepadės, jei jis pats nenorės pasikeisti.

Skirti baudas

Moterims, patiriančioms psichologinį savo vyrų smurtą, Tomas pataria esant nors mažiausiai galimybei – išeiti iš namų. „Išėjus vyrui reikia aiškiai išdėstyti sąlygas, kurioms esant moteris sugrįžtų namo. Bet ji jokiu būdu neturi ignoruoti tokio vyro elgesio“, – kalbėjo vyras.

Jo įsitikinimu, savo vyrą moteris gali paveikti keliais būdais. Vienas iš jų – švelnumu. „Tai yra, normalia reakcija į vyro elgesį. Tačiau nieku gyvu vyrui, naudojančiam psichologinį ar fizinį smurtą, negalima nusileisti“, – pabrėžė Tomas.

Ne mažiau efektyvus vyro auklėjimo būdas – piniginių baudų numatymas. „Pinigus uždirbančiam vyrui psichologiškai labai sunku su jais skirtis. Todėl šeimoje galima, pavyzdžiui, susitarti, kad balso pakėlimas vyrui kainuos, tarkim, 200 litų, negeras žodis – 500 litų, rankos pakėlimas – 1 000 litų ar pan. Žala moteriai turi būti kompensuojama pakankamai skausmingu būdu vyrui, – patarimus dalijo Tomas. – Ši priemonė labai efektyvi, tačiau ji neįmanoma, jei vyras nesutinka, kad ji būtų taikoma.“

Tomo nuomone, vyrą reikia priversti atsiminti, už ką jam teko brangiai sumokėti. „Vyrui turi suskausti panašiai, kaip kad moteriai skaudėjo to negero poelgio metu. Jei jam skaudės, jis tai ilgai atsimins ir kitą kartą nenorės taip elgtis, nes žinos, kad jam ir vėl skaudės“, – kalbėjo vyras.

Dar viena iš gudrybių, kuriomis gali naudotis moteris – tai susilaikymas nuo lytinių santykių su vyru tol, kol jo elgesys nepasikeičia. Arba kol vyras nerodo jokių pastangų pasikeisti. „Nėra idealiai gyvenančių šeimų. Normalu, kad tarp porų kyla konfliktų. Jei pora sugeba juos išsiaiškinti ir vėliau kartu nueina miegoti, tuomet viskas gerai. Tačiau jei konfliktas neišsprendžiamas ir vienas iš poros lieka aukos vaidmeny, tai jau nėra gerai“, – įsitikinęs Tomas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min