Toks sprendimas priimtas šeštadienį Alytaus rajone, Raižių kaime, per Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos narių susirinkimą.
„Apsvarstę susiklosčiusią situaciją ir reaguodami į visuomenėje bei žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro muftijui Romui Jakubauskui prokuratūros pareikštus kaltinimus, organizacijos nariai nutarė atsiriboti nuo muftijaus Romo Jakubausko privačios veiklos, galimai nesuderinamos su Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos tikslais, vertybėmis ir viešuoju interesu“, – teigiama organizacijos nutarime.
Sąjungos teigimu, šis nutarimas priimtas siekiant išsaugoti Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos reputaciją, užtikrinti jos neutralumą atliekant ikiteisminį tyrimą ir tuo pačiu pagarbą nekaltumo prezumpcijos principui.
Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas BNS pirmadienį sakė, kad R. Jakubauskui pateikti įtarimai nesusiję su sąjungos veikla.
BNS rašė, kad Lietuvos musulmonų sunitų dvasinio centro – vadinamojo pirmojo muftiato – muftijui R. Jakubauskui įtarimai pateikti ikiteisminiame tyrime dėl galimos prekybos žmonėmis ir dokumentų klastojimo.
Nukentėjusiaisiais šiame tyrime pripažinti 64 asmenys, įtarimai iš viso pateikti septyniems fiziniams ir dviem juridiniams asmenims.
Tyrimas atliekamas dėl Filipinų piliečių įdarbinimo Rudaminos ir Kaišiadorių paukštynuose.
LRT gegužę skelbė, kad įtarimai tyrime dėl prekybos žmonėmis ir dokumentų klastojimo pateikti įmonėms „FA Solutions“ ir „World Halal Trust“.
Tuo metu du nukentėję filipiniečiai portalui pasakojo realiai dirbę grupės „Akola Group“ Vilniaus paukštyne, tačiau jų sutartys buvo sudarytos su įmone „FA Solutions“.
Pastaroji teigė, kad darbuotojų darbo, apmokėjimo ir buvimo sąlygos atitinka teisės aktus. Tuo metu nukentėję filipiniečiai tvirtino į Lietuvą atvykę norėdami užsidirbti, tačiau gaudavo minimalią algą, teko dirbti ilgas valandas, iš jų buvo paimti dokumentai, netenkino gyvenimo sąlygos.
Koks R. Jakubausko vaidmuo šioje istorijoje, teisėsauga nenurodo.
„Vilniaus paukštyno“ komunikacijos ir kultūros vystymo vadovė Sandra Vičienė anksčiau pabrėžė, kad Filipinų piliečiai nėra jų darbuotojai. Pasak jos, pernai lapkritį pradėtas ikiteisminis tyrimas vyksta dėl įmonių, pagal sutartis paukštyne atlikusių gamybos rangos darbus, veiklos ir jų, kaip darbdavių, funkcijų.
