Musulmonų religiją išpažįstantieji Vilniuje meldžiasi maldos kambaryje Vivulskio gatvėje.
„Norint susirinkti bendruomenei, reikia važiuoti į Kauną, kur turime gražią mečetę. Vilniuje klausimas sprendžiamas, nors ir pamažu“, – pasakojo totorių bendruomenės atstovas ir musulmonų muftijumi, išmanančiu islamo subtilybes, išrinktas Romas Jakubauskas.
Savivaldybė po ilgų derybų yra pasiruošusi skirti totoriams sklypą Žirnių gatvėje Naujininkuose, šalia šio tikėjimo žmonių kapinių. Pradėtas rengti teritorijos detalusis planas.
Islamas – monoteistinė religija, antra pagal dydį pasaulyje. Ją išpažįsta apie 20 proc. Žemės gyventojų, 2007 m. duomenimis – 0,9 - 1,3 mlrd. žmonių.
„Geriausiu atveju procedūra užtruks metus, tada dar reikės sutvarkyti sklypo skyrimo klausimą“, – aiškino savivaldybės Plėtros projektų skyriaus vedėja Rūta Matonienė.
„Sklypas Žirnių gatvėje nėra geriausia vieta. Viskas dar bus sprendžiama“, – tikino R.Jakubauskas.
Miesto valdžia ir totoriai jau kelerius metus negali rasti abi puses tenkinančio sprendimo. Iš pradžių savivaldybė buvo pažadėjusi skirti 1,8 ha sklypą Antakalnyje. Vėliau valdininkai persigalvojo ir šio sklypo nebeskyrė.
Šių musulmonų bendruomenei dar buvo siūlyti 7 sklypai Pilaitėje, Naujojoje Vilnioje bei Grigiškėse. Tačiau šie sklypai netenkino islamo šalininkų – sklypai buvo per maži arba netiko jų aukštingumas.
„Nieko konkretaus jiems nesame žadėję. Prieš trejetą mėnesių buvau susitikęs su jų atstovais, pasikeitėme nuomonėmis, tačiau įžadų vieni kitiems nedavėme“, – „15min“ sakė meras Juozas Imbrasas. Meras musulmonų šventovei atsirasti mieste nemato jokių kliūčių.
Bokštai nekils
Musulmonų šventykla, turinti iškilti sostinėje, skirtis nuo pasaulyje įprastų mečečių su aukštais bokštais – minaretais. Formuojamoje teritorijoje šalia Žirnių gatvės taip pat bus apibrėžtas aukštingumas.
„Netoliese yra lėktuvų kilimo-tūpimo takai, todėl statant mečetę į tai turės būti atsižvelgta“ , – aiškino savivaldybės Plėtros projektų skyriaus vedėja R.Matonienė. Pasak jos, sklypas bus formuojamas ne pagal pastatą, o atvirkščiai.
„Darant techninį projektą jau bus galima kalbėti apie architektūrą ir sprendinius. Šventykla, matyt, nebus itin didelė, nes bendruomenė taip pat negausi“, – tikino R.Matonienė.
Totoriai apie statinį dar negalvoja ir nedaug ką apie būsimas statybas dar ir težino. „Neaišku, kaip bus finansuojamos statybos, reikia turėti žemę, tada bus galima galvoti“, – tepasakė R.Jakubauskas.
Katalikai ne prieš
Vilniaus katalikai mečetei sostinėje nesipriešina.
„Mečetė Vilniuje jau yra buvusi. Kiekviena konfesija turi teisę turėti savo maldos namus ir nemanau, kad čia būtų kažkas blogo. Jei tik susidaro bendruomenė ir gali sau leisti statybas“, – „15min“ sakė vyskupas Juozas Tunaitis.
Vilniuje jau yra išskirti 4 žemės plotai naujų bažnyčių statybai.
„Maldos namų ypač prašo naujųjų mikrorajonų Pilaitės, Pašilaičių, Grigiškių ir Salininkų gyventojai. Sklypai jau yra išskirti, tereikia projektuoti ir statyti“, – pasakojo dvasininkas. Vyskupo skaičiavimais, pastatyti bažnyčią atsieina maždaug 2-12 mln. Lt. Anot jo, tiek surinkti iš Lietuvos tikinčiųjų būtų neįmanoma.
„Dažnai bažnyčių statybos finansuojamos iš užsienio rėmėjų pinigų, Lietuvos tikinčiųjų aukos per menkos“, – atskleidė J.Tunaitis.
