Liūtas namuose
Šiais metais liepos 25-ąją Trakėnų zoologijos sodas minės vienuoliktąjį gimtadienį. Būtent prieš tiek laiko jį privačiame žemės sklype įkūrė Kalvarijoje gyvenusi Vasiliauskų šeima. Tai viena iš keturių zoologijos sodo statusą turinčių įstaigų Lietuvoje. Kitos trys – Kauno ir Klaipėdos zoologijos sodai bei Klaipėdos delfinariumas.
Kaip pasakojo Trakėnų zoologijos sodo direktorė Irma Vasiliauskienė, ji nuo vaikystės labai mylėjo gyvūnus. Būdama maža ji neturėjo galimybių auginti nei kačiuko, nei šuniuko, todėl augintinius turintiems bendraamžiams labai pavydėdavo. Galiausiai sukūrusi šeimą moteris namuose ėmė laikyti įvairių rūšių gyvūnus.
„Iš pradžių turėjome šunį. Iš Vokietijos už 25 tūkstančius rublių parsivežėme rotveilerių veislės kalytę. Prisimenu, jog norėdami ją įsigyti turėjome daug ką parduoti. Protingi žmonės turbūt taip nesielgia“, – juokėsi I.Vasiliauskienė.
Vėliau su vyru prie namų, maždaug 25 arų sklype, ji ėmė auginti keletą ponių, lamų, įvairių rūšių paukščių. Po kiek laiko šeima Trakėnuose įsigijo nemažą sklypą, kuriame ėmė ganytis bemaž 500 veislinių avių, o teritorijoje kartu lakstė keletas žirgų ir danielių. Kaip juokavo pati I. Vasiliauskienė, apetitas kilo bevalgant, todėl namuose gyvūnų rūšių vis daugėjo. Galiausiai ji pasiūlė vyrui savo laikomus gyvūnus rodyti žmonėms, o šis palaikė žmonos idėją.
„Šiandien sunku suskaičiuoti kiek ir kokių rūšių gyvūnų yra mūsų zoologijos sode. Iš pradžių jų daug neturėjome. Buvo avys, alpakos, lamos, iš Kauno zoologijos sodo nusipirkome liūtą Solo. Jis ir šiandien yra mūsų pasididžiavimas. Mažą, vos dviejų mėnesių, liūtuką maždaug pusmetį auginome savo namuose. Jis augo kaip koks šuniukas – vaikščiodavo laisvai po kambarius, o kai reikėdavo, veždavomės jį ir automobiliu. Kartu gyveno ir pekinų veislės šuo Dinas.
Nors buvo daug mažesnis už liūtą, būtent Dinas tapo jam autoritetu. Šuo nuolat auklėdavo kelis kartus už save didesnį liūtą. Kartą, sugrįžę namo, kambarius radome tarsi po bombos sprogimo – liūtas buvo išlupęs duris, sulaužęs baldus, suplėšęs pagalves... Supratome, kad laikas jį perkelti į voljerą. Kurį laiką jis ten labai liūdėjo. Tada siųsdavome Diną, kad šis pabūtų šalia. Solo iš karto pralinksmėdavo, ir nusiramindavo“, – su šypsena prisiminė I.Vasiliauskienė.
Ji teigė, kad kambaryje teko užauginti ne tik liūtą, bet ir keletą tigrų. Ne, ne savo noru. Kartais atsitinka taip, kad motina paprasčiausiai nemaitina savo jauniklių, todėl juos tenka prižiūrėti žmogui.
„Reikia jiems uždėti specialias sauskelnes ir kas porą valandų maitinti. Net naktimis tenka keltis. Jeigu kur nors būtina išvažiuoti, imu specialų krepšį, susikraunu tigriukus ir keliaujame visi kartu. Net į svečius šiuos savo augintinius reikia neštis“, – juokėsi zoologijos sodo įkūrėja.
Kambaryje teko užauginti ne tik liūtą, bet ir keletą tigrų.
Nuolat plečiasi
Maždaug 15 hektarų plote įsikūręs Trakėnų zoologijos sodas yra gausiai lankomas turistų. Čia užsuka ir šeimos su mažais vaikais, ir gausios ekskursijos, ir pavieniai asmenys. Lankytojus zoologijos sodas kasmet pasitinka atsinaujinęs. Pavyzdžiui, šiemet iš Čekijos parsivežta labai retų auksinių tigrų pora. Tokių gyvūnų nėra ne tik kituose Baltijos regiono zoologijos soduose, bet ir visame pasaulyje jų yra likę vos kelios dešimtys. Šiais metais Kalvarijos rajone esantis zoologijos sodas lankytojams pristatė mažiesiems skirtą erdvę – su pripučiamais batutais, kavine bei „Vaikų kaimo“ erdve, į kurią patekus galima paglostyti ar net pamaitinti asiliuką, lamą, alpaką, keletą avyčių bei ožkyčių. Savo lankytojams zoologijos sodo administracija kartu su bilietu siūlo įsigyti ir maisto gyvūnams pamaitinti.
„Artimiausius keletą metų koncentruosimės į pramogų patiems mažiausiesiems plėtrą. Svajojame ir apie baltų liūtų parsivežimą. Turime ir aptvarą jiems jau numatę. Jei viskas bus gerai, manau, jog kitais metais šį planą įgyvendinsime. Galima sakyti, kad pragyvename tik iš bilietų. Niekas mūsų neremia. Taip pat šiek tiek uždirbame parduodami gyvūnus. Pavyzdžiui, pernai anglai nupirko du amūrinius tigrus. Visgi dažniausiai su kitais zoologijos sodais mainomės gyvūnais. Daugiausiai bendradarbiaujame su čekais, taip pat su estais, ispanais, italais ir britais“, – pasakojo I.Vasiliauskienė.
Jos vadovaujamame zoologijos sode kartu su ja ir sūnumis Algirdu bei Tomu dirba 11 asmenų. Jos vyras prieš 7 metus išėjo amžinybėn. Pati direktorė pati pjauna žolę, sodina medžius, tvarko aplinką. Ji tikino dirbdama jaučianti didelį malonumą.
Nors zoologijos sode yra labai daug gyvūnų rūšių, tačiau prieš keletą metų dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio teko atsisakyti šernų. I. Vasiliauskienė juokėsi, kad šių padarų atsisakyti nebuvo sunku. Jie nuolat pridarydavo daug žalos: iškasdavo aptvarus, išversdavo medžius. Visgi su kai kuriais gyvūnais šeimininkei tenka atsisveikinti skaudančia širdimi. Pavyzdžiui, kartą teko užmigdyti pumos jauniklį, nes šis gimė be priekinių letenėlių.
I.Vasiliauskienė taip pat paneigė mitą, jog nelaisvėje gyvūnai nenoriai dauginasi. Jos teigimu, Kalvarijos rajone esančiame zoologijos sode jauniklius kasmet veda beveik visi gyvūnai, kurie čia auga. Viena iš to priežasčių galėtų būti ta, kad jie čia auga daug didesniuose aptvaruose, nei yra nustatyta reikalavimuose. Zoologijos sodo direktorė teigė norinti, kad gyvūnai jaustųsi kuo geriau.
O kad gyvūnai čia yra mylimi įrodo ir tai, kaip šeimininkė su jais bendrauja, kaip šie noriai ją prisileidžia. Didžioji dalis jų netgi šaukiami vardais, kurių yra pačių įvairiausių – tiek lietuviški, labiau žmonėms būdingi vardai, tiek užsienietišką sąskambį turintys pavadinimai.
Išmušė akį, nudegino ranką...
Šiais metais Trakėnų zoologijos sodas sezoną pradėjo balandžio 12 d., o lankytojus priimti ketina tradiciškai – maždaug iki lapkričio 1 d. Įprastai per šį laikotarpį čia apsilanko ne viena dešimtis tūkstančių žmonių. Į Trakėnus užsuka ne tik lietuviai iš visos šalies, bet ir lenkų turistai, latviai. Zoologijos sodas įsikūręs labai patogioje vietoje. Daugelis čia sustoja ir tų, kurie važiuoja apsipirkti į Lenkiją.
Dauguma iš lankytojų ateina gerai praleisti laiko su šeimos nariais ar artimaisiais, žavisi gyvūnų įvairove, šiltai bendrauja su jais. Deja, atsiranda ir tokių, kurie prieš gyvūnus būna piktai nusiteikę, juos skriaudžia. I.Vasiliauskienė pasakojo, kad dalis lankytojų vos tik atėję ima reikšti įvairias pastabas kasininkei, be jokios priežasties ją koneveikia. Nemažai pykčio tenka patirti ir patiems apsiginti negalintiems gyvūnams.
Teoriškai net policijos pareigūnų negalime iškviesti blogai besielgiančiam lankytojui. O apie kažkokias kompensacijas dėl patirtos žalos išvis negali būti net kalbos, – liūdnai teigė I.Vasiliauskienė
„Visai neseniai pas mus lankėsi vaikų ekskursija. Kai kurie iš jų ėmė į liūtus mėtyti akmenis. Gyvūnus išgelbėjo tik kiti lankytojai iš Lenkijos, ėmę šauktis pagalbos. Blogiausia šioje situacijoje, kad viską mačiusios vaikų mokytojos nieko nedarė ir leido savo auklėtiniams į gyvūnus mėtyti akmenis. Buvę ir dar skaudesnių nutikimų. Pavyzdžiui, kartą stručiui nandu vienas lankytojas su šaka sutraiškė akies rageną. Paukštį teko užmigdyti. Buvo variantas išimti jam akį ir leisti gyventi, tačiau neabejoju, kad tuomet būtume sulaukę dar daugiau skundų dėl neestetiškos paukščio išvaizdos“, – pasakojo I.Vasiliauskienė.
Ji pasakojo, kad kartais būna dienų, jog dėl lankytojų poelgių tenka ilgai lieti ašaras ir jausti begalinį nusivylimą. Moteris apgailestavo, kad mūsų šalyje įstatymai nėra pritaikyti, siekiant išvengti panašių nutikimų. Ji pasakojo bandžiusi kreiptis į daugelį įstaigų, tačiau visos jos pastangos atsimušdavo kaip į sieną.
„Teoriškai net policijos pareigūnų negalime iškviesti blogai besielgiančiam lankytojui. O apie kažkokias kompensacijas dėl patirtos žalos išvis negali būti net kalbos. Būna, kad pikti žmonės specialiai erzina gyvūnus, juokiasi iš jų. Skaudžiausia, kad tokį pavyzdį suaugusieji rodo savo vaikams, kurie užaugę irgi taip elgsis. Kartą vienas vyras į beždžionių aptvarą įmetė nuorūką ir beždžionėlė apsidegino ranką.
Kažkada buvome nupirkę ir dekoratyvinių triušių. Į jų aptvarą įėjęs vaikas ėmė juos spardyti, o jo mama tuo metu „įlindusi“ į telefoną nieko nematė. Tai tik keli atvejai, kuriuos pavyko užfiksuoti. O kiek jų dar nepamatome? Gyvūnai jaučia tokį patį skausmą, kaip ir žmonės, tik jie nemoka apsiginti. Belieka viltis, kad lankytojai bus tolerantiški ir gerbs gyvūnus, mus, save ir kitus lankytojus“, – vylėsi pašnekovė.
Ji teigė nesuprantanti tų, kurie teigia, kad zoologijos soduose gyvūnai yra kankinami ir jie laisvėje jaustųsi daug geriau. Zoologijos sodo direktorės teigimu, jei kas ir skriaudžia gyvūnus, tai tik lankytojai. Prižiūrėtojai jiems stengiasi sudaryti pačias geriausias įmanomas sąlygas.
