Metiniame finansų ministrų susitikime Baltijos šalių atstovai teigė nesutinkantys su ES siūlymu padidinti tabako ir naftos produktų akcizų lygius, kurie yra nustatyti dabar.
„Lietuva nustatytų akcizų minimumų dar nėra pasiekusi, tai ne koks teisės pažeidimas. Taip yra todėl, kad mes turime pereinamuosius laikotarpius, skirtingus įvairiems akcizams. Kaimynai minimalius akcizų lygius tabakui ir naftos produktams yra pasiekę. Tačiau mūsų bendra nuomone, ES šalims narėms neturėtų būti diktuojama ir liepiama didinti akcizus. Reikia leisti pasirinkti kiekvienai šaliai tinkamą taktiką “, – pabrėžė R.Šadžius.
Estijos finansų ministras teigė, jog jų šalyje jau pasiektas akcizų lygis, apie kurį kalbėta stojimo į ES sutartyje. Šalys turėtų pačios spręsti, ar sparčiau didinti akcizą alkoholiui ar tabakui.
Latvijos finansų ministro tam pritarė.
„Mes esame už tai, kad mums nebūtų diktuojama, kad šalys nuspręstų, kada joms reikia kelti akcizo mokestį. Šiandien Latvijoje mes dar nepasiekėme reikiamo minimumo lygio", - teigė Latvijos finansųministras.
Pasak R.Šadžiaus, Lietuva bus priversta didinti akcizą, nes taip užrašyta mūsų stojimo sutartyje. Kainos kils ženkliai.
„Lietuvos valstybė atideda naftos produktų akcizo padidinimo. Kylant kuro kainoms, visuomenė nesuprastų šio žingsnio. Esu įsitikinęs, kad laisvė, priimti sprendimus, yra vienas iš pagrindų, ant kurio laikosi ES bendrija“, – teigė R.Šadžius.
Per susitikimą kalbėta apie infliacijos valdymo ir euro įsivedimo perspektyvas bei aptarta biudžeto formavimo praktika esant ekonomikos lėtėjimui.
Estijos finansų ministro teigimu, Baltijos valstybes neaptarė konkrečios euro įvedimo datos, kiekviena jų į euro zoną stos tuomet, kai bus pasiruošusi, bet tai turėtų įvykti apie 2011-2012 metus. Manoma, kad visos trys eurą įsives panašiu metu.
Trijų Baltijos šalių finansų ministrai dar aptarė ES biudžeto peržiūros klausimus bei išskyrė visoms trims Baltijos šalims bendrus ir svarbius ES biudžeto aspektus. Svarstyta šalių pozicija dėl Europos Komisijos pradėtų derybų su Europos laisvosios prekybos asociacijos šalimis dėl jų finansinės paramos po 2009 m.
"Pagrindiniai faktoriai – įtakojantys ekonomiką, aukštos kuro ir maisto kainos. Estijoje ekonomika užsiėmė daugiau vietine paklausa. Tačiau reikėtų daugiau dėmesio skirti eksportui. Tai reiškia, kad visą ekonomiką reikia restruktūrizuoti, tačiau tam reikia laiko. Mūsų bendras tikslas – tapti euro zonos nariais“, – teigė Estijos finansų ministras.
Latvijos finansų ministras teigė, jog nuo Latvijos nepriklausomybės šalis matė įvairių krizių, bet šiandien Latvija yra ES narė, kaip ir Lietuva vei Estija, todėl praėjusios šį etapą šalys įgis patirties. Pasak Latvijos ministro, jų šalis stengiasi taupyti biudžeto išlaidas, nes kas bus toliau, niekas nežino.
Ministrų teigimu, Baltijos šalys susijusios importo ir eksporto ryšiais. Eksporto sumažėjimas muštų per ekonomiką. Visų trijų šalių bankų sistema pasižymi tuo, kad dideli bankai turi motininius bankus Švedijoje ir Suomijoje, sutrikimai vienoje valstybėje, gali persimesti į kitą, todėl visos trys šalys privalo rūpintis valiutų stabilumu.
„Kovai su infliacija naujų stebuklingų metodų nėra, priemonės yra ilgalaikės, sutvarkančios skolintų pinigų įplaukas. Kovoti su infliacijos pasekmėmis yra labai svarbu. Žmonėms neįdomūs teoriniai samprotavimai, rūpi, kaip išgyventi, kylant kainoms. Lietuva tam skiria daug dėmesių – socialinės paramos didinimas, pensijų ir algų kėlimas. Trijų šalių pozicija skyrėsi dėl algų kėlimo“, – teigė R.Šadžius.
Pasak Latvijos finansų ministro, Latvijos vyriausybės ministrų kabinetas nutarė įšaldyti darbo mokos fondą, t.y. palikti jį tokį, koks buvo praėjusiais metais. Lietuvos ministras teigė, jog nėra pasaulyje vienos priemonės, kuri išspręstų viską.
„Pirmiausiai reikia panagrinėti atlyginimų, susiklosčiusių viešajame sektoriuje schemą. Valstybės tarnautojų atlyginimai Lietuvoje yra žymiai aukštesni už likusios biudžetinės sferos atlyginimus. Šią padėtį reikia taisyti. Manau, kad būtų protinga įšaldyti valstybės tarnautojų, tarp jų politikų, atlyginimus. Tai idėja, kurią svarstysime ministrų kabinete“, – teigė R.Šadžius ir pažadėjo, jog klausimas bus aptartas ir seime, svarstant kitų metų biudžetą.
