Neskelbiamu būdu sudarytų sutarčių skaičius per pastaruosius metus sumažėjo nuo 22 proc. iki 18 proc. Tuo metu tokių sutarčių vertės dalis išaugo tris kartus, nuo 5 iki 15 proc. Daugiausia pinigų neskelbiamu būdu numatė išleisti Finansų (44 proc.) ir Energetikos ministerijos (39 proc.), o tokių sutarčių daugiausiai pasirašė Ūkio (51 proc.) ir Energetikos ministerijos (38 proc.). Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo bei Teisingumo ministerijos 2012 m. nepasirašė nė vienos neskelbiamų pirkimų sutarties.
TILS taip pat pirmą kartą pateikia dviejų neskelbiamų pirkimų būdų – apklausų ir neskelbiamų derybų – 2006-2012 m. tendencijas.
2012 m. apklausiant tiekėjus pasirašytų sutarčių vertė išaugo daugiau nei keturis kartus, nuo 2 iki 9 proc. Tokiu būdu išleidžiamų lėšų dalis auga nuo pat 2009 m., tačiau apklausų būdu sudarytų sutarčių dalis per šį laikotarpį ministerijų pirkimuose sumažėjo daugiau nei du kartus.
TILS taip pat pirmą kartą pateikia dviejų neskelbiamų pirkimų būdų – apklausų ir neskelbiamų derybų – 2006-2012 m. tendencijas.
Pernai dažniausiai apklausų būdu sutartis pasirašinėjo Ūkio (51 proc.) ir Energetikos ministerijos (37,5 proc.). Didžiausią pirkimų lėšų dalį apklausų būdu skirstė Finansų (44 proc.) ir Energetikos ministerijos (39 proc.).
Tuo tarpu neskelbiamų derybų sutarčių dalis ministerijų pirkimuose sumažėjo devynis kartus nuo 35 proc. 2006 m. iki 4 proc. 2012 m. Lėšų, leidžiamų pasirašius neskelbiamų derybų sutartis, dalis sumažėjo penkis kartus. 2012 m. ministerijos neskelbiamų derybų būdu išleido 6 proc., 2011 m. - 3 proc., o 2006 m. – 33 proc. visų viešųjų pirkimų lėšų.
2012 m. dažniausiai lėšas neskelbiamų derybų būdu skirstė Socialinės apsaugos ir darbo (10,5 proc.) bei Sveikatos apsaugos ministerijos (8 proc.). Didžiausią pirkimų lėšų dalį neskelbiamų derybų būdu skirstė Aplinkos (26 proc.) ir Užsienio reikalų ministerijos (11 proc.).
„2011 m. duomenimis, Lietuva buvo tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose 2006-2010 m. neskelbiamos derybos vyko dažniausiai. Apmaudu, kad 2012 m. ministerijų pirkimų skaidrumo lygis irgi krito, o neskelbiamai skirstomų lėšų dalis iš esmės grįžo į 2009 m. lygį. Ministerijos ir toliau nevengia neskelbiamu būdu leisti milijonus litų. Pavyzdžiui, Finansų ministerija 2012 m. neskelbiamai pasirašė teisinių paslaugų sutartį už 10 milijonų, Aplinkos ministerija - rangos darbų sutartį už beveik 7 milijonus litų“, sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
