Pasak pranešimo, šie skaičiai Lietuvoje nesikeičia jau ne vienerius metus – kasmet tiriant šulinių vandenį, nustatoma, kad apie trečdalio jų vanduo yra užterštas.
Visuomenės sveikatos centrai tiria šachtinių šulinių vandenį gavę pranešimus apie tą vandenį vartojančias nėščiąsias ar šeimas, auginančias kūdikius iki pusės metų. Tyrimai šiems gyventojams atliekami valstybės lėšomis.
Pernai visuomenės sveikatos centrai gavo 2422 pranešimus apie nėščiąsias ir kūdikius, maistui naudojančius šulinių vandenį. Ištirti 2332 šachtinių šulinių vandens mėginiai, reikalavimų neatitiko 31 procentas.
Daugiausiai šiomis cheminėmis medžiagomis užterštų šulinių nustatyta Šiaulių (42 proc.), Panevėžio (41 proc.) ir Vilniaus (39 proc.) apskrityse, šiek tiek mažiau – Alytaus (29 proc.), Kauno (29 proc.), Marijampolės (22 proc.) apskrityse. Mažiausiai neatitikusių reikalavimų vandens mėginių nustatyta Klaipėdos (12 proc.), Telšių (18 proc.), Tauragės (20 proc.) ir Utenos (20 proc.) apskrityse.
Pernai Lietuvoje neužregistruota nė vieno apsinuodijimo šulinio vandeniu atvejo. Kaip primena visuomenės sveikatos centro specialistai, nitritų ir nitratų poveikiui ypač jautrūs kūdikiai, nėščios moterys, tam tikrų fermentų deficitą turintys asmenys, apsinuodijimai netgi gali būti mirtini.
Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šios cheminės medžiagos nepašalinamos nei filtruojant buitiniais vandens filtrais, nei virinant.
Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Šios cheminės medžiagos nepašalinamos nei filtruojant buitiniais vandens filtrais, nei virinant. Priešingai – virinant sumažėjus vandens kiekiui, nitratų koncentracija dar labiau padidėja.
Jeigu šulinio vanduo neatitinka reikalavimų, rekomenduojama maistui naudoti fasuotą vandenį iš parduotuvių ar, esant galimybei, prisijungti prie centralizuoto vandentiekio.
