Dabar populiaru
Publikuota: 2018 liepos 26d. 19:21

Trečiasis Kauno Ąžuolyno atnaujinimo projektas: ką daryti su disko metimų zona?

Disko metimo sektorius Ąžuolyne
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Disko metimo sektorius Ąžuolyne

Atnaujintas didžiausio miesto teritorijoje augančio Ąžuolyno Europoje sutvarkymo projektas, kuris, jau trečiasis, ketvirtadienį pristatytas visuomenei. Didžiausias dėmesys skiriamas gamtotvarkos daliai, kurioje numatyta eilė ąžuolų išsaugojimui skirtų veiksmų. Labiausiai vis dar diskutuojama dėl to, ką daryti su disko metimų zona ir ją juosiančia parko vaizdą darkančia tvora.

Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės Didžiojoje salėje kauniečiai supažindinti su atnaujintu Ąžuolyno infrastruktūros tvarkymo ir gamtotvarkos planu. Pakoreguotas projektas išskirtas į gamtotvarkos bei infrastruktūros atnaujinimo planą.

Atnaujinant kauniečių pamėgta vietą, nebus paliestas nė vienas ąžuolas, o viskas, kas susiję su jų ir kitų vertybių išsaugojimu, bus numatyta gamtotvarkos plane.

„Šiandien tai yra miškas, istorinis, senovinis. Unikalus, nes yra miesto centre. Bandoma jį buvo paversti pramogų zona. Asmeniškai man pirminis projektas nepatiko. Tai jau trečias projektas ir trečias svarstymas.

Atnaujinant kauniečių pamėgta vietą, nebus paliestas nė vienas ąžuolas, o viskas, kas susiję su jų ir kitų vertybių išsaugojimu, bus numatyta gamtotvarkos plane. Pats svarbiausias dalykas šiame projekte yra natūralaus ąžuolyno miško ir autentiškų ąžuolų išsaugojimas“, – projekto pristatymo metu pabrėžė aplinkos apsaugos klausimus kuruojantis Kauno mero patarėjas Saulius Lazauskas.

Pasak jo, buvo laikas, kai Ąžuolyne buvo padaryta skaudžių klaidų – čia pasodinti svetimžemiai raudonieji ąžuolai bei invaziniai augalai: uosialapiai klevai, baltažiedės robinijos ir kiti, kurie Lietuvos miškuose natūraliai neaugo ir istoriniame ąžuolyne yra nepageidaujami.

„Lauksime, ką dėl ąžuolus stelbiančių minkštųjų lapuočių tolesnio likimo patars gamtininkai ir mokslininkai. Mes konsultuojamės su A.Stulginskio universiteto, Miškų instituto ir kitų institucijų mokslininkais, kraštovaizdžio architektais, arboristais. Be to, gydysime drevėtus ar kitaip pažeistus ąžuolus – tvirtinsime skylančias lajas, valysime dreves bei atliksime kitus su ąžuolų išsaugojimu susijusius darbus“, – žadėjo mero patarėjas.

Prieš pradedant rengti Ąžuolyno atnaujinimo projektą buvo atlikti tyrimai, tartasi su miškininkystės žinovais – akademiku Leonardu Kairiūkščiu, Algirdu Bruku, kitais mokslininkais. Kauno Ąžuolyno gamtotvarkos planą rengia Lietuvos gamtos fondas bendradarbiaudamas su Daugpilio universiteto gamtos tyrimų ir aplinkosauginio švietimo centru.

Mero patarėjo S.Lazausko teigimu, tikslas – išsaugoti visus esamus ąžuolus juos apsaugant nuo grėsmės, jog ąžuolynas ilgainiui nevirstų minkštų lapuočių medynu. Nuo pagal mokslininkų ir gamtininkų rekomendacijas parengto gamtotvarkos plano ir patikslinto miškotvarkos projekto iš esmės priklausys visi Ąžuolyne vykdomi darbai.

Iš 707 medžių – tik 157 geros būklės

Pasak ketvirtadienį visuomenei vykusio projekto pristatymo metu kalbėjusio Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialisto Remigijaus Karpuškos, rengiant Kauno ąžuolyno gamtotvarkos planą 2018 m., apžiūrėti 707 brandūs saugotini medžiai, iš kurių – 522 ąžuolai, 96 liepos, 40 sausuolių. Saugotini ir svarbūs, jo teigimu, yra ir negyvos medienos augalai. Po apžiūros nustatyta, kad tik 157 medžiai yra geros būklės.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Saulius Lazauskas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Saulius Lazauskas

Išskyrė R.Karpuška ir šiuo metu Kauno ąžuolyne egzistuojančias problemas: pakankamos erdvės saugotiniems medžiams trūkumas, kai kurių medžių bloga būklė, praeities klaidos ir vandalizmas, svetimžemiai ir invaziniai augalai.

Ąžuolyne numatytus šalinti medžius, R.Karpuškos teigimu, įvertins ne vienas, o trys specialistai. Šalinama bus tik rankiniu būdu – nenaudojant jokios sunkiosios technikos.

Apie pusės šimto medžių drevėse bus įrengta belaidė priešgaisrinė signalizacija.

Atnaujinto parko vizualizacijos
Atnaujinto parko vizualizacijos

Atnaujins aplinką

Šiuo metu Ąžuolyno parke esantys takai, suoliukai, apšvietimas ir kita infrastruktūra primena gūdų sovietmetį. Projekte numatyta, kad visi asfaltuoti takai bus atnaujinti, o natūralūs gruntiniai takai – sutvirtinti, užpilti skaldele neatliekant jokių didesnių kasinėjimo darbų. Ąžuolyno lankytojus bus siekiama nukreipti takeliais, kad jie nevaikščiotų po visą teritoriją ir nekenktų ąžuolams. Bus apšviesti takai, skulptūros, ąžuolai.

Tačiau šis planas suerzino dalį pristatyme dalyvavusių kauniečių: miško parkas ir asfaltuoti takai? Juk tai nedera. Architektas Audrys Karalius pasigedo projekto zonavimo, kita pristatyme dalyvavusi moteris – koncepcijos, idėjos ir kultūros specialistų prisilietimo.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Audrys Karalius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Audrys Karalius

Vidurinėje Ąžuolyno dalyje planuojama atkurti buvusį tvenkinį. Atnaujinant visą teritoriją, ketinama sutvarkyti perteklinio paviršinio vandens nubėgimo sistemą. Taip pat planuojama įrengti biologinės įvairovės pažintinį taką (nuo Dainų slėnio iki Lietuvos zoologijos sodo) bei aktyviam poilsiui skirtas zonas, nutiesti naują dviračių taką.

„Visas ąžuolynas yra užžėlęs, tad ką nors naujo pastatyti beveik neįmanoma. Sunku atrasti vietą poilsio aikštelei. Ketiname kuo mažiau keisti pačią aplinką. Įrenginiai bus pritaikyti prie aplinkos. Pvz., bus naudojama skaldytų akmenų danga. Jei nėra takų, poveikis augalijai yra daug didesnis“, – pristatymo metu teigė Kraštovaizdžio architektas Alvydas Mituzas.

Ypatingas dėmesys bus skiriamas darbų atlikimo kokybei. Darbų sąlygose bus įrašytas reikalavimas, kad būtų naudojama tik mažoji technika bei griežtai vykdoma aplinkosaugos priežiūra.

Pristatyme dalyvavusi kaunietė pasiūlė pagalvoti ir apie stogines, kurių parke nenumatyta. Juk Lietuvoje dažnai lyja, o pasislėpti nuo lietaus parke nebūtų kur. Toks pasiūlymas sulaukė pasipriešinimo: „Tai gal iškirskim ąžuolus ir pristatykim pastatų“.

Vieni prakalbo apie kavinę, kiti tai palaikė miško išdarkymu. Kiekvienas pasiūlymas sulaukė kritikos.

Tikslas – apsaugoti ąžuolus

„Tai reliktinis ąžuolynas, kuris augo tokioje žemėje, kuri jam labai tiko – molingas podirvis, tinkami šlaitų nuolydžiai ir pan. Parke būtina įrengti normalius takus, nes vaikščiodami bet kur žmonės pridaro daug žalos ąžuolams, o senesni takai vietomis juos pažeidžia. Kyla problemų dėl naujų takų tiesimo prie medžių. Ten, kur neišeis jų pravesti, jie bus pakeliami. Gamtiniu požiūriu tai geriau nei išsikasti ir pažeisti ąžuolo šaknis“, – aiškino Lietuvos tūkstantmečio vardo ąžuolynus kūręs kraštovaizdžio architektas ir vienas iš Kauno Ąžuolyno atnaujinimo projekto autorių A.Mituzas.

Anot jo, reikia sutvarkyti lankytojų judėjimo arterijas pirmenybę teikiant birioms dangoms – žvyro skaldinėliui ir pan. Esamus asfaltuotus takus reikia atnaujinti.

„Takus galima šiek tiek papylimuoti ir pakelti, kad ant jų nesikauptų vanduo, kad žmonėms būtų patogu vaikščioti ir žiemą, ir anksti pavasarį po polydžio. Prie ąžuolo šaknų reikia padaryti apėjimus, kad niekas neitų pro kamieną ir netryptų“, – akcentavo specialistas.

„Tikimės, kad galutinis projekto variantas bus patvirtintas artimiausiu metu, o po to bus skelbiamas viešasis paslaugų pirkimo konkursas projektui įgyvendinti. Tikėtina, kad Ąžuolyno atnaujinimo darbai realiai galėtų prasidėti šių metų pabaigoje“, – vylėsi S.Lazauskas.

Paklaustas, ar numatytas ilgalaikis ąžuolyno išsaugojimo planas, S.Lazauskas patikino, kad jis šiuo metu yra ruošiamas, o kai bus paruoštas, tikėtina, bus naudingas.

„Melioracijų nesiruošiame didelių daryti“, – į dar vieną visuomenės užduotą klausimą atsakė mero patarėjas.

Atnaujinto parko vizualizacijos
Atnaujinto parko vizualizacijos

Ką daryti su disko metimų zona

Daugiausiai klausimų ir diskusijų vis dar kyla dėl disko metimų sektoriaus. Daugeliui kauniečių neįtinka parką darkanti, šią zoną juosianti tvora. Ją norima atverti visuomenei.

„Čia užaugo lengvosios atletikos čempionai. Čia sportuoja apie 200 vaikų. Jei mes išardysime visas tvoras, apsijuoksime prieš visą pasaulį. Pasaulio čempionas A.Gudžius diską meta apie 70 metrų, tikiuosi, mes dar daugiau. Tai jei išardysime tvorą, kas bus?

Nežinau, koks būtų sprendimas. Išardyti dalį tvoros? Mobili tvora, kurią būtų galima išardyti, kad į aikštę ant žolės patektų mamos su vaikais, ir pastatyti tik tuomet, kai vyks treniruotės ir varžybos? Gal“, – sportuojančiųjų interesus gynė pasaulio čempiono A.Gudžiaus treneris Vaclovas Kidykas.

Pasak jo, daugelį „nervuoja“ namelis, stovintis disko metimų zonoje. Tačiau jei jis bus nuverstas, kur persirengs sportuojantys vaikai? Juk Lietuva – lietaus šalis.

Didžiojoje salėje pasigirdo pasipiktinusiųjų šūkiai: „O jums pats Ąžuolynas netrukdo?“, „Čia sporto teritorija ar unikalus parkas?“, „Dar vienas Kalniečių parkas“.

S.Lazauskas patikino, kad ir jam disko metimų zonos tvora nepatinka. Tvoroms miške – ne vieta. Mero patarėjas pažadėjo ieškoti šios problemos sprendimo variantų.

Alfredo Pliadžio nuotr./Vaclovas Kidykas
Alfredo Pliadžio nuotr./Vaclovas Kidykas

„Transportuojama tvora nėra problema. Galime įrengti. Močiutės susėda ant suoliukų ir stebi sportininkus. Joms patinka juos stebėti. Ar norite, kad šiandien iš čia Vaclovas Kidykas išeitų nunarinęs galvą? Norite tiesiog apželdinti Ąžuolyną ir viskas? Ar tikrai to norite? Parengėme angliško parko stiliaus projektą“, – patikino A.Mituzas.

Vienas iš pristatyme dalyvavusių asmenų pasiūlė disko metimo sektorių iškelti į Nemuno salą.

Ąžuolyno parke ošia apie 770 ąžuolų, o unikaliausia šio parko vertybė yra 100–300 metų ąžuolai, kurių kamieno skersmuo siekia 100–160 cm. Unikalus parkas – vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje vabalo – niūraspalvio auksavabalio gyvenamoji vieta. Dėl šios priežasties Ąžuolynas saugomas ir kaip Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

02:06
02:08
01:11

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min