„Prieš valstybines šventes vėliavų pardavimas išauga kone trigubai, prieš šventę jų nuperkama apie tūkstantį vienetų“, - pasakojo bendrovės „Rodiklis“ Vėliavų skyriaus vedėja Rūta Valatkienė. Pasak bendrovės „Reklamos galimybių centras“ atstovo Ričardo Kubausko, prieš šventes jaučiamas ne tik vėliavų, bet ir jų priedų – stovų, kotų – pirkimo padidėjimas.
Prekybininkų teigimu, pirkėjus subruzti skatina gresiančios baudos ir mieste vykdomi reidai.
„Per tris valstybines šventes – vasario 16-ąją, kovo 11-ąją ir liepos 6-ąją – trispalves privaloma iškelti visiems – tiek valstybės ir savivaldybės institucijoms, tiek paprastiems gyventojams. Kitaip surašomas protokolas ir teismas skiria baudą“, – aiškino Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas.
Vasario 16-ąją policijos pareigūnai ir savivaldybės Kontrolės poskyrio darbuotojai, patikrinę, ar vėliavos iškeltos Senamiesčio seniūnijos gatvėse, nustatė apie 50 pažeidimų. Pastatų šeimininkams ir įstaigų vadovams surašyti protokolai.
Už vėliavos neiškėlimą gresia baudos nuo 10 iki 60 Lt.
Reikia licencijų
Šiuo metu licencijas siūti vėliavas Lietuvoje turi daugiau nei 30 bendrovių. Ne komerciniais tikslais, o savo reikmėms, valstybines vėliavas gali siūtis ir eiliniai piliečiai.
„Licencijas išduodame tiems, kurie vėliavas siuva ir jas pardavinėja“, – teigė Ūkio ministerijos Gaminių techninio reglamentavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Gricius.
Prieš valstybines šventes vėliavų pardavimai išauga kone trigubai, prieš šventę jų nuperkama apie tūkstantį vienetų, sakė R.Valatkienė.
Pasak jo, licencija suteikiama neterminuotam laikui ir gamintojai gali siūti ne tik standartines Lietuvos vėliavas, bet ir užsienio šalių, taip pat automobilines vėliavėles.
V.Griciaus teigimu, licencijų sistemos šiemet ketinama atsisakyti, mat jos sudaro ne vienodą konkurenciją prekeiviams.
„Tie, kurie nori siūti vėliavas patys, privalo turėti licencijas, o tie, kurie importuoja – ne“, – aiškino V.Gricius.
Taisyklės sušvelnėjo
Anot Lietuvos istorijos instituto heraldikos specialisto Edmundo Rimšos, Lietuvos trispalvė pirmą kartą buvo iškelta 1918 metais.
„Dauguma valstybinių švenčių pasaulyje atsirado nuo XIX amžiaus, tačiau tuo metu Lietuvos, kaip valstybės, nebuvo“, – sakė E.Rimša.
Anot istoriko, atsiradus Lietuvos vėliavai, žmonės ją mielai naudodavo.
„Valstybės kūrimosi metais žmonės stengdavosi patys pasisiūti vėliavas, jas keldavo, taip pat vėliavėles nešiodavo prisisegę – tai būdavo patriotiškumo ženklas“, – pasakojo E.Rimša.
Istoriko teigimu, sovietmečiu vėliavų iškėlimo taisyklės smarkiai sugriežtėjo.
„Vėliavos negalėdavo iškelti bet kas, visada būdavo duodami įsakymai. Netgi buvo nustatytos valandos, kada reikia kelti vėliavas. Šiuo metu kiekvienas vėliavą gali kelti kada tik nori, net ir per savo gimtadienį“, – teigė pašnekovas.
Pirmieji trispalvės pakėlimai
Lietuvos Tarybos komisijos 1918 metų balandžio 19-osios protokolas skelbė, kad tautinę vėliavą sudaro 3 spalvos: raudona apačioje, žalia viduryje ir geltona viršuje; vėliavos viršutiniame kampe, prie koto arba jos viduryje, privalo būti valstybės herbas. Tokią vėliavą 1918-ųjų balandžio 25 dieną vienbalsiai patvirtino Lietuvos Taryba ir nutarė ją iškelti Vilniuje, Gedimino pilies bokšte. Vokiečiams pasitraukus iš Vilniaus, 1919 metų sausio 1-osios vakare Lietuvos trispalvė antrą kartą iškelta Gedimino pilies bokšte, prie jos pastatyta sargyba, vėliava pagerbta šūvių salve. Trispalvė pilies bokšte plevėsavo iki sausio 6 dienos, kai Vilnių užėmė Raudonoji armija.
