Pasaulyje yra šalių, kur valstybinės vėliavos kiekvieną dieną puošia beveik visus namus. Lietuvoje kabinti vėliavas ant namų ne tik šventinėmis, bet ir paprastomis dienomis kol kas dar nėra populiaru. Dažniausiai trispalvės ant gyventojų namų suplevėsuoja tik per šventes.
Bet šiemet, artėjant atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiui, prekybininkai sako pastebintys, kad tiek istorinės, tiek tautinės vėliavos turi vis didesnę paklausą.
„Šių metų sausio mėnesį jau esame pardavę tautinių vėliavėlių ir vėliavų 30 proc. daugiau nei praėjusių metų sausį. Matome, kad Lietuvos šimtmečio šventės laukimas ir daug informacijos visuomenėje apie tai skatina pirkėjus ateiti į parduotuvę ir ieškoti tautinės atributikos“, – tvirtina „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.
Darbų įkarštis ir tautines bei istorines vėliavas siuvančiose bendrovėse. Ne viena jų teigia užsakymų turinti tiek, kad darbo dieną reikėtų ilginti.
„Žaliavos baigiasi ir yra gan sunku gauti pačios medžiagos vėliavoms siūti. Siūlom klientams pačias vėliavas darytis ir iš drobės, kad visi žmonės turėtų kuo pasipuošti savo namus, nes jiems labai rūpi, kad turėtų namuose savo trispalvę. Siūlome klientams ir alternatyvas, kiti nori tą trispalvę įsirėminti į porėmį ir t. t.“, – teigia UAB „Latikana“ direktorius Vytautas Petraitis.
Pasak istorikų 1918-aisiais trijų žmonių komisija – Jonas Basanavičius, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius ir muziejininkas Teodoras Daugirdas – pasiūlė kaip Lietuvos vėliavą įteisinti mums žinomą trispalvę, tačiau su vyčiu raudoname lauke viršutiniame kampe.
Šiemet Seimas priėmė Valstybinės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas, kuriomis valstybinės istorinės vėliavos naudojimo tvarką išplėtė. Nuo gegužės ir istorinė vėliava nuolat turės būti iškeliama prie Seimo, virš prezidentūros, vyriausybės, ministerijų, kitų valstybės institucijų.
