Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Tūkstantmečio minėjimo įkandin – nebaigti darbai

Anot Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos direktoriaus G.Ilgūno, rengiantis šiai šalies šventei, tvarkomi 5 svarbiausi visų Lietuvos regionų dvarai. Vienas iš jų – Oginskių dvaras Plungėje.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Anot Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos direktoriaus G.Ilgūno, rengiantis šiai šalies šventei, tvarkomi 5 svarbiausi visų Lietuvos regionų dvarai. Vienas iš jų – Oginskių dvaras Plungėje.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiemet Lietuvai minint savo vardo tūkstantmetį, prieš 10-metį sukurtai šio minėjimo direkcijai prasidėjo pats darbų įkarštis – rengiami konkursai ir baigiami pradėti darbus. Programos dalyviams besiskundžiant lėšų stygiumi, istorikai programą vertina kaip turinčią kultūrinę vertę.

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui prieš 10-metį buvo įkurta nuolatinė Valstybinė komisija. Pastaroji įkūrė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkciją, kuri turėjo atrinkti projektus programai. Direkcija iš pateiktų 2,5 mlrd. Lt vertės paraiškų atrinko tuo metu į Vyriausybės numatytą 350 mln. Lt biudžetą telpančius projektus. 2003 metais Tūkstantmečio programa buvo patvirtinta Vyriausybės. Iš karto po to direkcija ėmėsi jos įgyvendinimo: pradėti leisti leidiniai, skelbti konkursai.

„Mūsų tikslas – kurti ilgai išliekančią vertę turinčius kultūros produktus. Prisidedame prie dvarų atstatymo, istoriškai vertingų knygų leidimo, Lietuvos vardo garsinimo pasaulyje“, – sakė Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcijos vadovas Gediminas Ilgūnas.

Anot Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo direkcijos vadovo G.Ilgūno, lėšos programos projektų įgyvendinimui skiriamos iš šalies savivaldybių biudžeto ir Europos Sąjungos fondų.

Pasak jo, direkcija veiklą yra suskirsčiusi į 3 sritis: Mokslinių tyrimų ir leidybos projektų, Kultūros paveldo ir architektūros projektų bei Nacionalinių ir tarptautinių kultūros, meno ir visuomeninių projektų. „Daugiausia lėšų gavome ir išleidžiame leidybos projektams – 1,7 mln. Lt. Mokslo konferencijų ir šviečiamųjų kultūros paveldo projektų konkursams gavome po 400 tūkst. Lt“, – skaičiavo G.Ilgūnas. Daugiausia paraiškų gauta Kultūros paveldo ir architektūros projektams įgyvendinti.

Anot Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo direkcijos vadovo G.Ilgūno, lėšos programos projektų įgyvendinimui skiriamos iš šalies savivaldybių biudžeto ir Europos Sąjungos fondų.

Ne viskas baigta

G.Ilgūnas vardijo jau pabaigtus šalies vardo tūkstantmečio paminėjimo programos projektus – pastatytas Mindaugo paminklas, Kaune pabaigta Prisikėlimo bažnyčia, išleista daugiau nei 300 knygų. „Didieji projektai dar neužbaigti – Valdovų rūmai, Rumšiškių muziejus“, – sakė G.Ilgūnas. Anot jo, projektai užstrigo dėl pavėluotai ir ne pakankamai skirtų lėšų. „Šiuos dalykus sprendžia Vyriausybė, atsižvelgdama į biudžeto galimybes“, – sakė pašnekovas.

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovas Saulius Vadišis sakė, kad muziejus dėl rekonstrukcijos šiemet dar neveiks. „Tarptautinis festivalis „Gyvosios archeologijos dienos“ vyks, tačiau muziejuje nebus galima lankytis“, – sakė S.Vadišis.

Neužbaigtais darbais skundėsi ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorius Gintautas Surgaitis. „Muziejaus būklė labai prasta, o rekonstrukcijos darbai prasidėjo tik lapkritį. Lietuvos tūkstantmečio programa naudos mums nedavė“, – tvirtino G.Surgaitis. Nespės iki metų pabaigos darbų užbaigti ir Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejus Kaune.

Dvarai reiškia nepasitenkinimą

Penki konkursą laimėję dvarai (iš 70 pateikusių paraiškas restauracijai ir kultūros centrams juose sukurti) taip pat skundžiasi, kad finansavimo mažoka, o už gautus pinigus darbai nevyksta pagal grafiką. Plungės Oginskių dvaro ir Žemaitijos dailės muziejaus direktorius Alvydas Bakanauskas sakė tinkamos pagalbos iš direkcijos nesulaukęs.

„Direkcija veikia dešimt metų, galėjo ir daugiau nuveikti. Ji turėjo geriau koordinuoti valstybės veiklą ir jos skirstomus prioritetus, nes jie nebuvo aiškūs“, – pritarė ir S.Vadišis.

„Kol kas neveikia ir nė vienas regioninis kultūros centras, nes Kultūros ministerija neparuošė konkrečių jų koncepcijų. Dvarai veikia tik kaip muziejai“, – pripažino ir G.Ilgūnas.

Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis patikino dedąs visas pastangas, kad tūkstantmečio programoje numatyti projektai būtų finansuojami iki galo.

Dar vienas ministerijos sąrašas

Kultūros ministerija sudarė šių metų svarbiausių renginių sąrašą ir juos pavadino tūkstantmečio renginiais. Nors šis žodis puikuojasi visų sąrašo renginių pavadinimuose, ne visi jie skirs dėmesį Lietuvos tūkstantmečio minėjimui. Vienas artimiausių renginių – Knygų mugė. „Litexpo“ projektų vadovė Milda Gembickienė teigė, kad be eksponuojamų tūkstantmečio direkcijos išleistų knygų daugiau šio įvykio akcentų nebus.

Vasarą vyksianti dainų šventė „Amžių sutartinė“ taip pat skirta Lietuvos tūkstantmečiui. „Šventė išsiskirs renginių gausa ir įvairove. Įprastai dainų šventėje būdavo iki 7 renginių, šiemet planuojama apie 15“, – sakė Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius Saulius Liausa.

Istorikė Inga Leonavičiūtė Lietuvos tūkstantmečio paminėjimą vertina kaip „turiningą kultūrinę programą“. „Gerai, jog būtent per kultūrą, parodas ir kitus renginius Lietuvos vardas skleidžiamas pasauliui“, – sakė I.Leonavičiūtė.

Lietuvos vardo paminėjimas

Pirmą kartą Lietuvos vardas rašytiniuose šaltiniuose minimas Vokietijos miesto Kvedlinburgo analų pasakojime apie tragišką 1009 m. Brunono misijos baigtį. Misionierius, atvykęs į Lietuvą skleisti krikščionybės, pagonių buvo nužudytas prie Lietuvos ir Rusijos sienos. Iki mūsų dienų XI amžiuje rašytas tekstas neišliko, tačiau XVI a. viduryje padarytas nuorašas saugomas Vokietijoje, Drezdene.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min