Per diskusiją socialdemokratas Gediminas Kirkilas teigė, kad nereikėtų atleisti V.Tutkaus, net jei baigėsi jo kadencija – esą jam yra galimybė užimti NATO karinio komiteto pirmininko postą` 2011 metais, tačiau reikia, kad jis tuo metu vis dar būtų kariuomenės vadas. Todėl esą būtų logiška jį ne tik atleisti, tačiau tuo pačiu nutarimo projektu paskirti naujai kadencijai.
Šią poziciją palaikė ir kiti socialdemokratai, tarp jų ir buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. V.Tutkaus atleidimo priešininkai taip pat teigė, kad jį atleidus Lietuvos kariuomenė laikinai liktų be vado, nes įpėdinį paskirs išrinktoji prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Juknevičienė: šansai dėl NATO – minimalūs
Jiems dabartinė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė atkirto, kad Lietuvos įstatymai numato tokią situaciją ir jokių teisinių problemų nekils – jos teikimu kariuomenės vado postas laikinai bus patikėtas kitam generolui.
„Galimybės, kad NATO karinio komiteto pirmininko postas atiteks kam nors iš naujų NATO šalių, yra labai minimalios. Balsavimas bus slaptas ir tai, kad viena ar kita įtakingesnė valstybė generolą palaiko, dar nieko nereiškia, nes balsuos visų NATO valstybių atstovai“, – aiškino R.Juknevičienė.
Tutkus: nepaverskite kariuomenės įkaitu
Pats generolas V.Tutkus parlamentarų prašė tik vieno – jo nepaversti politiniu įkaitu ir atleisti iš pareigų. „Prašau kariuomenės nedaryti įkaitu. Didžiuojuosi garbe, kuri man buvo suteikta, ir esu pasiruošęs toliau dirbti tėvynei, bet eidamas kitas pareigas“, – kalbėjo generolas.
„Valstybė turi priimti politinį sprendimą. Gyvename demokratinėje valstybėje. Yra pertrauka, Seimo nariai galės padiskutuoti tarpusavyje ir po pertraukos priimti sprendimą“, – paskelbus pertrauką jo klausimo svarstyme žurnalistams kalbėjo V.Tutkus. Jis užsiminė svarstantis galimybę pasukti į diplomatinę tarnybą.
Po galutinio balsavimo, kai paaiškėjo, kad yra atleidžiamas iš kariuomenės vado pareigų, V.Tutkus nuoširdžiai padėkojo visiems parlamentarams už tokį sprendimą.
