Likę du trečdaliai iš viso to nedaro arba rūšiuoja tik kartais, rodo Aplinkos ministerijos užsakymu atliktas reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, kurio duomenis praneša dienraštis „Vilniaus diena“.
Rūšiuoti lietuvius labiau skatina ne ekonominiai, o ekologiniai motyvai. Daugiau nei 50 proc. rūšiuojančių nurodė, kad juos skatina noras sumažinti aplinkos taršą ir saugoti senkančius gamtos išteklius. Trečdalį motyvuoja ir tai, kad rūšiuoti tiesiog nėra sudėtinga. Taip pat trečdaliui rūpi ir į sąvartynus patenkančių šiukšlių kiekio mažinimas.
Gyventojai, paklausti, kokias atliekas rūšiuoja, dažniausiai nurodė stiklą, popierių ir plastiką. Šias žaliavas antriniam perdirbimui atiduoda net 80-90 proc. rūšiuojančių. Iš jų tik kas penktas rūšiuoja maisto ir gėrimų dėžutes, skardines, kompostuoja maisto bei daržo atliekas.
Mažesnis atliekų kiekis šiukšliadėžėse ir teigiamas poveikis Lietuvos ekonomikai rūšiuotojams yra santykinai nesvarbūs – jie rūpi atitinkamai 16 proc. ir 11 proc. apklaustųjų. Kaltės jausmo vedamas atliekas rūšiuoja kas dešimtas, o kaimynų ar draugų pavyzdžiu paseka 6 proc. rūšiuojančių.
Lietuviai, kurie atliekų nerūšiuoja, dažniausiai teigia to nedarantys dėl to, kad šalia jų namų nėra rūšiuoti skirtų konteinerių. Tačiau Aplinkos ministerija tvirtina, kad jų yra pakankamai: Kauno mieste ir rajone įrengtos 1223 antrinių žaliavų konteinerių aikštelės, Vilniaus mieste ir rajone – 1192, Klaipėdos mieste ir rajone – 460.
Vidutiniškai Lietuvoje viena antrinių žaliavų konteinerių aikštelė tenka 388 gyventojams. Beveik 30 proc. visiškai atliekų nerūšiuojančių lietuvių teigia, kad tam namuose neturi pakankamai vietos.
Kita svarbi priežastis – įsitikinimas, kad rūšiavimas yra beprasmis užsiėmimas. Šią priežastį nurodė beveik kas ketvirtas respondentas.
