Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad, pasak mokslininkų, naujasis tyrimas išskiria nuodugnia sistemine ir holistine analize. Tyrimo metu apklausti išvykusieji, kurie užsienyje gyvena ilgiau nei pusę metų. Mokslininkai parengė respondentų portretus, ištyrė jų vertybines nuostatas, sociodemografines charakteristikas ir pačias migracijos patirtis, atsižvelgiant į finansinę gerovę ir galimybes Lietuvoje, socialinius ryšius, darbo santykius, psichosocialines priežastis ir įvairius kitus faktorius.
„Tyrimas parodė, kad didžioji emigrantų iš Lietuvos dalis tebėra Lietuvos įtakos sferoje (lietuviška žiniasklaida, ryšiai su Lietuvoje likusiais artimaisiais ir t. t.). Nostalgiškas nusiteikimas Lietuvos atžvilgiu, pozityvus dvigubos pilietybės idėjos vertinimas ir netgi dalies respondentų nusiteikimas sugrįžti į Lietuvą bei prisidėti prie jos gerovės kūrimo sudaro prielaidas manyti, kad tarp emigrantų iš Lietuvos egzistuoja reemigracijos potencialas“, – tyrimo pabaigoje reziumuoja mokslininkai.
Tikimasi, kad atlikto tyrimo duomenys leis iš esmės išnagrinėti migracijos priežastis, galimas prielaidas emigrantų grįžimui ir parengti naujas gaires migracijos politikai. Tarp svarbiausių permainų, kurios paskatintų emigrantus sugrįžti į gimtinę – pokyčiai, susiję su ekonomine nelygybe, biurokratijos, korupcijos mažinimu, pagarbos eiliniam žmogui augimu.
Forumo metu bus ne tik pristatyta Lietuvos demografijos strategija ir rengiamas veiksmų planas, bet ir viešų konsultacijų rezultatai bei naujausias migracijos priežasčių tyrimas. Apibendrinus forumo bei viešosios konsultacijos metu gautas idėjas ir pastabas, planas bus atnaujintas bei pradedamas įgyvendinti, kai Seimas priims Demografijos, migracijos ir integracijos 2018–2030 metų strategiją. Tyrimą atliko VDU Lietuvių išeivijos instituto mokslininkė dr. Ilona Strumickienė kartu su sociologu dr. Dainiumi Geniu ir istoriku dr. Giedriumi Janausku.
