Tyrimo duomenimis, 79 proc. gyventojų mano, kad Lietuvoje paplitęs nelegalių prekių vartojimas. Pernai taip manančių buvo 60 proc.
34 proc. gyventojų pagrindine kontrabandos priežastimi įvardija didelius kainų skirtumus, palyginti su kaimyninėmis šalimis, kuriuos lemia dideli akcizai. 2008-aisiais šią priežastį pagrindine vadijo 25 proc. respondentų.
Kas penktas Lietuvos gyventojas teigia, kad kontrabanda egzistuoja, nes mažėja gyventojų galimybės įpirkti prekes teisėtai.
„Lietuvos gyventojai pagrindine priežastimi, kodėl vyksta kontrabanda, įvardija didelius kainų skirtumus ir mažėjančias gyventojų galimybes įsigyti. Gyventojų, manančių, kad kontrabanda yra paplitusi, ženkliai išaugo. Tos dvi dedamosios sako, kad gyventojai mano, jog dėl ekonominių priežasčių, palyginti su 2008 metais, kontrabanda yra labiau paplitusi“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė tyrimą užsakiusio Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidentas Giedrius Kadziauskas.
Eksperto teigimu, netiesioginiai duomenys leidžia teigti, kad tokia gyventojų nuomonė atspindi ir realią situaciją šalyje.
„Kyla klausimas, kam priskirti vartojimo sumažėjimą. Mūsų manymu, didesnė dalis galėtų būti priskirta nelegalios rinkos augimui“, – sakė LLRI viceprezidentas.
Bendrovės RAIT tyrimo rezultatai taip pat rodo, jog 43 proc. žmonių pateisina arba linkę pateisinti kontrabandą, o 47 proc. pateisina kontrabandinių prekių vartojimą. Anot G.Kadziausko, tokie rezultatai nuteikia pesimistiškai dėl valstybės pastangų įveikti kontrabandos paplitimą.
„Valstybės kova su kontrabanda ir nelegalių prekių vartojimu yra labai sunki, nes keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų nėra tie sąjungininkai, kurie prisidėtų prie kovos su šiuo nelegaliu reiškiniu. Kiekvieną kartą didinant akcizą yra didelė tikimybė, kad nelegalios rinkos dalis augs, gyventojai yra pasiruošę esant reikalui imtis kontrabandinių ir nelegalių prekių vartojimo“, – sakė G.Kadziauskas.
Ši gyventojų apklausa rodo, kad to slenksčio, kuris sustabdytų žmogų nuo perėjimo į nelegalią rinką, beveik nėra, jis santykinai mažas. Sakė G. Kadziauskas.
LLRI viceprezidento nuomone, atsižvelgiant į šiuos duomenis, Lietuva neturėtų didinti akcizų daugiau nei reikalaujamas Europos Sąjungos (ES) minimumas.
„Ši gyventojų apklausa rodo, kad to slenksčio, kuris sustabdytų žmogų nuo perėjimo į nelegalią rinką, beveik nėra, jis santykinai mažas. Žmonės palankiai vertina nelegalių prekių vartojimą. Pagrindinė priežastis, kodėl jie neįsigyja, yra ta, kad nėra tikri dėl kokybės. Bet jeigu ta kokybė pagerėtų, jie būtų linkę įsigyti. Tai netiesioginė indikacija apie tai, kad yra didelė nelegali rinka. Tai parodo tam tikrą dirvą, kiek ta rinka potencialiai gali plėstis“, – sakė G.Kadziauskas.
Tyrimo duomenimis, palyginti su pernai, labiausiai – nuo 52 iki 78 proc. – išaugo manančių, kad šalyje paplitęs nelegalaus alkoholio vartojimas. Manančių, kad Lietuvoje paplitusi nelegalių degalų rinka, šiais metais buvo 69 proc. (pernai – 45 proc.), o nelegalių cigarečių – 90 proc. (82 proc.).
Nelegalių prekių vartojimo paplitimo vertinimu išsiskiria keli regionai. Kad nelegalus kuro vartojimas yra labai paplitęs, mano net 65 proc. Marijampolės ir Telšių apskričių gyventojai – tai dvigubai daugiau nei Vilniaus, Klaipėdos ar Utenos apskrityse. Nelegalus alkoholis, pasak tyrimo dalyvių, itin paplitęs Telšių (70 proc.), Marijampolės (67 proc.) ir Alytaus (63 proc.) apskrityse.
Dažniausiai kontrabandinės prekės įsigyjamos turgavietėse ar iš pažįstamų. Nors nepatikima prekių kokybė lieka pagrindine tokių prekių nepirkimo priežastimi (30,5 proc.), bet labai išaugo teigiančių, kad tai prieštarauja jų moralės principams (nuo 19 iki 29 proc.).
