Lietuviai yra pavyzdingiausi Baltijos šalių kontekste – Latvijoje ir Estijoje saviizoliacijos atitinkamai laikosi 34% ir 44% gyventojų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Tyrimo rezultatai indikuoja ir gerokai labiau suintensyvėjusią prekybą būtiniausiais produktais – net 45% lietuvių pastarosiomis dienomis pirko daugiau maisto produktų nei įprastai. Šiuo rodikliu taip pat lenkiame kaimynus – taip elgėsi 37% latvių ir 38% estų” – teigia Indrė Sandell, „Dentsu Aegis Network” vartotojų tyrimų vadovė. „Tačiau lietuviai yra gerokai atsargesni dėl didesnių pirkinių – 43% juos atidėjo vėlesniam laikui. Kaimyninėse šalyse taip pasielgė tik kas trečias. Todėl tikėtina, kad karantinas Lietuvoje turės didesnę įtaką vidaus paklausos sumažėjimui“.
Internetu pastarosiomis dienomis ką nors pirko 37% lietuvių. Daugiausiai – 18-38 m. amžiaus žmonės – taip elgėsi kas antras iš jų. Tačiau aktyvūs buvo ir gerokai vyresni – net ir 59-74 m. amžiaus kategorijoje tokių buvo 27%. Palyginimui, remiantis tyrimų bendrovės „Kantar“ 2019 m. duomenimis, pernai Lietuvoje bent kartą per savaitę ką nors internetu pirko vidutiniškai 15,3% žmonių, bent 2-3 kartus per mėnesį – 23,3%.
Populiariausios šiuo metu prekės e-prekyboje: elektronikos prietaisai (16%), drabužiai ir maisto produktai (po 13%). 8% respondentų teigė užsisakę maisto į namus iš kavinių ir restoranų.
Taip pat vyksta pokyčiai, susiję ir su žiniasklaidos vartojimu: net 52% augo naršymas naujienų portaluose, 43% – televizijos žiūrėjimas, daugiau kaip trečdaliu ūgtelėjo ir dėmesys vaizdo transliacijoms internete bei naudojimasis socialiniais tinklais. Tačiau ketvirtadaliu krito spaudos skaitomumas.
Karantinas taip pat stipriai paveikė ir žmonių judėjimą: 76% krito naudojimosi viešuoju transportu dažnis, 63% žmonių rečiau vairavo automobilius. Pėsčiomis ar dviračiu rečiau judėjo 27% tokį kelionės būdą paprastai besirenkančių gyventojų.
Šio reprezentatyvaus tyrimo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo apklausti atitinkamai 1001, 1027 ir 1000 18-74 m. amžiaus gyventojų. Visa tyrimo medžiaga publikuojama socialiniame tinkle „LinkedIn“, agentūros „Carat“ paskyroje.
