Tokie faktai išryškėjo Vidaus reikalų ministerijai (VRM) atlikus pareigūnų bei paprastų gyventojų sociologinį tyrimą.
Tyrimo metu buvo apklausiami tiek pareigūnai ir teisėsaugos institucijų darbuotojai, tiek paprasti gyventojai. Iš viso per 2008 metų spalį–lapkritį apklausti 1006 gyventojai nuo 18 metų ir 2030 kriminalinės justicijos pareigūnų (policininkų, prokurorų, teisėjų, Kalėjimo departamento (KD) pareigūnų).
Prestižiškiausia – notaro profesija
Pareigūnai buvo klausiami, kodėl pasirinko būtent šią profesiją. Maždaug keturi iš penkių teisėjų bei prokurorų teigė, kad norėjo būtent tokio darbo. Tuo tarpu pusė KD pareigūnų teigė, jog darbo pasirinkimą lėmė susiklosčiusios aplinkybės, o policininkų dažniausiai pasirinktas atsakymas buvo „norėjau padėti žmonėms“.
Kaip prestižiskiausias teisės ir teisėsaugos sektoriaus profesijas apklausti kriminalinės justicijos pareigūnai įvardijo notaro, teisėjo bei advokato. Prasčiausiai įvertintas buvo darbas įkalinimo įstaigose, policijoje bei pataisos inspekcijose. Tokios pačios nuomonės laikėsi paprasti gyventojai.
Nusikaltimus tirti sekasi prasčiausiai
Visuomenės nuomone, geriausiai savo darbą atlieka ugniagesiai gelbėtojai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bei Vadovybės apsaugos departamentas. Tuo tarpu prasčiausiai dirba teismai, prokurorai bei finansinių nusikaltimų tyrėjai. Absoliuti dauguma teisėjų – net 94 proc., mano, kad jų atlyginimas per mažas. Taip pat mano 84 proc. prokurorų, 82 proc. policininkų bei 71 proc. KD darbuotojų.
Gyventojų apklausos duomenimis, viešojo saugumo įstaigos geriausiai sugeba saugoti Lietuvos vadovus ir užsienio svečius, užtikrinti civilinę saugą, priešgaisrinę apsaugą bei atlikti gelbėjimo darbus ir užtikrinti viešąją tvarką viešų bei masinių renginių atveju. Prasčiausiai, visuomenės nuomone, sekasi tirti nusikaltimus bei teisės pažeidimus, vykdyti jų prevenciją, atskleisti finansinius nusikaltimus.
Pasak tyrimą pristačiusios VRM Viešojo saugumo politikos departamento vyriausiosios specialistės Eglės Vileikienės, jei tyrimas būtų atliktas 2009 m. pradžioje, šie rezultatai būtų kiek kitokie – esą viešojo saugumo užtikrinimas po riaušių prie Seimo sulaukė ganėtinai skirtingų vertinimų.
Policijai trūksta sąžiningumo
Visuomenėje nėra vieningos nuomonės apie policijos darbą: 40 proc. apklaustųjų, paprašyti įvertinti policijos pareigūnus, su kuriais teko susidurti asmeniškai, juos vertino blogai ir labai blogai, o 41 proc. – gerai ar labai gerai. Apklausos dalyviai policininkus vertina kaip tvarkingus, išmanančius savo darbą, darbščius ir mandagius.
Tačiau pasigendama pagarbos žmogaus teisėms, sąžiningumo, dauguma apklaustųjų teigia, kad jie neverti pasitikėjimo ir dažnai pažeidžia įstatymus. Savo ruožtu pusė apklaustų pareigūnų tikino, kad įtariamųjų teisės yra gerbiamos.
Pareigūnų nuomone, policijos darbą pagerintų geresnis materialinis aprūpinimas ir didesni atlyginimai, tuo tarpu visuomenėje vyrauja nuomonė, kad reikia didesnio viešumo bei griežtesnės darbuotojų atrankos.
Trūksta motyvacijos ir didesnių algų
Du trečdaliai policininkų bei teisėjų, atsakinėdami apie silpnąsias savo darbo puses, minėjo viršvalandžius. Beje, 89 proc. teisėjų teigė, kad už viršvalandžius jiems net nėra mokama. Pastarąja problema skundėsi ir ketvirtadalis policininkų.
Motyvacijos trūkumas – dar viena visų kriminalinės justicijos pareigūnų problema. Motyvacijos trūksta pusei apklaustų teisėjų bei dviem trečdaliams policininkų, prokurorų bei KD darbuotojų. Absoliuti dauguma teisėjų – net 94 proc., mano, kad jų atlyginimas per mažas. Taip pat mano 84 proc. prokurorų, 82 proc. policininkų bei 71 proc. KD darbuotojų.
Tačiau visuomenės nuomonė kiek kitokia: kad policininkai uždirba per mažai, mano tik kiek daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustų gyventojų.
Ministras: tyrimas nieko netikėto neatskleidė
Kaip svarbiausias viešojo saugumo problemas pareigūnai įvardino nepilnamečių padarytus ir turtinius nusikaltimus, taip pat nesaugų eismą. Tuo tarpu visuomenėje vyrauja nuostata, kad didžiausia problema, be neatsargių vairuotojų, – smurtiniai nusikaltimai.
Pasak E.Vileikienės, taip yra todėl, kad apie smurtinius nusikaltimus gaunama daugiau informacijos iš žiniasklaidos. „Nesmurtiniai nusikaltimai žurnalistams nėra tokie įdomūs, todėl visuomenė susidaro tokią nuomonę, kad smurtinių nusikaltimų yra daugiausia“, – kalbėjo E.Vileikienė.
VRM tiria gyventojų nuomonę apie policininkų veiklą nuo 1996-ųjų. Nuo 2002 metų apie jų darbo sąlygas imta klausinėti ir policininkų, o naujausias tyrimas buvo dar labiau praplėstas – apėmė ir kitus kriminalinės justicijos pareigūnus.
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis teigė, kad šio tyrimo rezultatai nebuvo netikėti. „Reikia pasakyti, kad tokie tyrimai kažkokio netikėto rezultato neduoda – jie statistiškai argumentuotai užtikrina įtarimus ar nuomones, kurie būdavo”, – kalbėjo ministras.
