Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ugniagesiai mažins vadovų skaičių ir per metus tiksi sutaupyti arti 1 mln. eurų

Gaisrininkai gesina metalinius garažus
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Gaisrininkai
Šaltinis: BNS
1
A A

Savo veiklą optimizuoja ir ugniagesiai – bus atsisakyta priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų viršininkų pavaduotojų, Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrių viršininkų ir komendantų etatų. Manoma, kad, įgyvendinus šią reformą, per metus bus sutaupoma apie 800 tūkst. eurų.

„Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų viršininkų pavaduotojų funkcijos bus perkeltos tarnybų viršininkams. Pavaduotojams bus pasiūlytos kitos pareigos. Panaikinus Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrių viršininkų etatus, bus įsteigti vyriausiųjų specialistų etatai. Nesant tarnybos viršininko, jie vykdys jo funkcijas. Neliks ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrių. Pagal naująją struktūrą, priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose bus tarnybos viršininkas, vyriausiasis specialistas, vyresnysis inspektorius ir inspektorius“ – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas.

Pirmadienį Telšių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 5-ojoje komandoje ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente vyko departamento vadovybės susitikimai su priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų viršininkais, viršininkų pavaduotojais ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrių viršininkais. Jų metu buvo kalbėta apie tarnybose numatomus pokyčius.

Šių susitikimų metu PAGD direktorius Kęstutis Lukošius ir direktoriaus pavaduotojas M.Kanapickas paaiškino, kaip departamentas siūlo optimizuoti priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų administracines struktūras ir veiklą.

„Siekiame atsisakyti perteklinių valdymo grandžių ir mažinti vadovaujančių valstybės tarnautojų skaičių. Keistis mus verčia ir teisės aktai, ir aplinkybės,“ – sakė K.Lukošius.

„Darbų bus daugiau. Ugniagesiams reikės ir prevencines akcijas rengti, inspektoriams prisidėti prie gaisrų gesinimo, jeigu reikės pagalbos, padės apskričių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos. Tačiau kito kelio, norint išlaikyti žmones, atlikti visus darbus ir kelti atlyginimus nėra“, – sakė direktorius. Jis teigė, jo šią reformą numatoma įgyvendinti dar šiais metais, vėliausiai iki metų pabaigos.

Lietuvoje gaisrų kasmet mažėja. Pavyzdžiui, 2016-aisiais Lietuvoje kilo daugiau nei 10 tūkstančių gaisrų. Palyginti su 2015 metais, jų sumažėjo 16,4 proc. Gaisruose žuvo 101 žmogus (2015 m. – 125), iš jų 5 vaikai (6), o 204 gyventojai (206) patyrė traumų. Lyginant su penkerių metų žuvusių žmonių vidurkiu (139), jų žuvo 27,3 proc. mažiau. Tai pats mažiausias per dvidešimt penkerius metus žuvusiųjų gaisruose skaičius.

Kaip skelbia PAGD, Vyriausybė balandžio 26 dienos nutarimu pritarė Viešojo administravimo pakeitimams ir įstatymo projektą pateikė Seimui. Atsižvelgiant į tai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu departamente buvo sudaryta darbo grupė. Ji pateikė pasiūlymus dėl valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos organizavimo tobulinimo.

Savo veiklą jau yra optimizavusi policija. Ji taip pat atsisakė perteklinių pareigybių ir šias pajėgas nukreipė reagavimui į įvykius. Policija taip pat atsisakė senų pastatų – jų išlaikymui ir remontams skirtos lėšos dabar bus naudojamos pareigūnų aprūpinimui – už sutaupytus pinigus bus perkamos liemenės, šoviniai, antrankiai, elektros šoko prietaisai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min