„Antradienį ugniagesių gelbėtojų atstovai nunešė Vyriausybei prašymą nustatyti įspėjamojo streiko sąlygas. Planuojama, kad streikas turėtų vykti kovo pabaigoje. Ugniagesiai ramina gyventojus – esą į gaisrus jie vis tiek vyksiantys, o savo nepasitenkinimą reikš porą valandų signalizuodami sirenomis ar panašiais būdais.
„Įstatymais numatoma, kad Vidaus reikalų tarnyboje draudžiamas streikas, taigi iš esmės streikuoti gali tik savivaldybių ugniagesiai. Tačiau migracijos tarnybos pareigūnai irgi rengė streiką, taigi tikimės, kad pavyks susitarti“, – aiškino Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijomo pirmininkas Saulius Džiautas.
Atlygis mažėjo trečdaliu
Pagrindinis nestatutinių gaisrininkų reikalavimas – grąžinti priedus prie atlyginimų, kuriais būdavo suvienodinamas statutinių ir nestatutinių ugniagesių uždarbis. „Gaunasi taip, kad kartu sėdam į vieną mašiną, vykdom tas pačias pareigas, tuos pačius darbus. Reikalavimai yra praktiškai visiškai tie patys“, – kalbėjo S.Džiautas.
Iki 2009-ųjų nestatutiniams (dirbantiems pagal darbo sutartis) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ugniagesiams gelbėtojams buvo mokami priedai prie atlyginimo taip jų gaunamas pajamas sulyginant su šalia dirbančiais statutiniais pareigūnais. Tačiau nuo šių metų sumažinus PAGD biudžetą nestatutiniams gaisrininkams priedai buvo nubraukti ir „į rankas“ gaunamas atlyginimas sumažėjo 200-650 Lt. Statutinių ugniagesių atlygis taip pat sumažėjo, bet ne taip drastiškai – 12 procentų.
Pasak S.Džiauto, atlyginimas sumažintas ne tik ugniagesiams, bet ir sekretorėms, buhalterėms, komentantėms.
Socialinės garantijos – kaip mokytojo
Pagrindiniai nestatutinių ugniagesių keliami reikalavimai – pakelti atlyginimus taip, kad jie beveik nesiskirtų nuo statutinių pareigūnų atlygio, tačiau ne mokant priedus, kaip būdavo iki šiol, o pakeliant pareiginį koeficientą iki 10,5 (šiuo metu jis siekia 6,2-9), suteikti tokias pačias socialines garantijas, anksčiau išleisti į pensiją.
Kaip jūs įsivaizduojate 62 metų dieduką lipantį kopėčiom, koks jis gaisrininkas kai nelabai gali kopėčių pakelti? – kalbėjo S.Džiautas
„Dabar yra socialinės garantijos, kaip dirbančiam statybininkui ar mokytojui. <...>Papildomų garantijų jokių nėra nestatutininkams. Norime garantijų sužeidimų atveju. Taip pat reikėtų sumažinti pensinį amžių, nes kaip jūs įsivaizduojate 62 metų dieduką lipantį kopėčiom, koks jis gaisrininkas kai nelabai gali kopėčių pakelti?“,– reikalavimus dėstė ugniagesių profesinės sąjungos pirmininkas.
Šiuo metu nestatutiniai ugniagesiai nukentėję gaisre išmokas gauna pagal žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą priklausomai nuo sužalojimo laipsnio.
Tuo tarpu statutiniai ugniagesiams, nukentėjusiems gaisro metu, pagal įstatymus priklausanti minimali kompensacija yra 12 mėnesių algos dydžio.
2 uniformos visai brigadai
Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Daugų komandos ugniagesys gelbėtojas Petras Vitunskas 15min.lt žurnalistei rodydamas algos lapelį, kuriame už sausio mėnesį neatskaičius mokesčių nurodytas atlyginimas – 873 Lt, aiškino, kad už gaunamus pinigus pragyventi be papildomo uždarbio neįmanoma. „Matote, čia dar priedas nurodytas – 2,73 Lt. Čia keli gaisrai buvo, už vieną priedas – apie 40 centų“, – kalbėjo P.Vitunskas. Pasak jo, statutiniai ugniagesiai gauna didesnius – kelis litus siekiančius priedus.
Vilkaviškio rajono priešgaisrinės tarnybos Rausvės ugniagesių komandos ugniagesys gelbėtojas Juozas Alaburda teigė, kad trūksta ne tik lėšų atlyginimams, bet ir elementarios darbo įrangos. Esą jų 9 žmonių komanda turi tik 2 poras batų ir 2 uniformas. „Įsivaizduokit, kaip reikia dirbti. Mano batų dydis – 43, o batai yra 46 ir 42 dydžio. Tai apsiauni tuos didesnius ir važiuoji gaisro gesinti“,– kalbėjo J.Alaburda.
Pasak S.Džiauto, šiuo metu PAGD yra 711 nestatutinių ugniagesių gelbėtojų ir dar apie 2500 dirba savivaldybėse. Šiuo metu nestatutinis gaisrininkas gauna per 800 Lt per mėnesį, statutinio atlyginimas yra maždaug 600 Lt didesnis.
