Kaip rašoma Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pranešime, taip šiais metais buvo pažymėta po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jau 20 metų švenčiama ugniagesių globėjo – Šv. Florijono, sergstinčio nuo gaisrų, diena. Šios akcijos metu pasodinta per 3 tūkst. pušaičių.
„Labai norėtųsi, kad mūsų šalies gyventojai, užuot kėlę grėsmę sau ir kitiems bei naikinę gamtą, sodintų medžius ir prisidėtų prie jos puoselėjimo,“ – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius vidaus tarnybos generolas Remigijus Baniulis, primindamas, kad gesinant pernykštės žolės gaisrus, didėja žmonių žūčių kituose gaisruose rizika, gaištamas brangus laikas, be to, sunkiems gaisriniams automobiliams pievose ir pamiškėse neretai būna gan sunku iki jų privažiuoti.
Gesinti liepsnojančią pernykštę žolę neretai tenka ir miškininkams. Vien praėjusią savaitę Vilniaus apskrityje jiems 30 kartų teko skubėti į pamiškėse degančias pievas, iš kurių ugnis galėjo persimesti į šalia esančius miškus.
Skaudžiausia, kad šiuose gaisruose beveik kasmet žūsta ir žmonių. Per penkerius metus juose žuvo šeši žmonės. Pernai aukų atvirų teritorijų gaisruose pavyko išvengti. O šiemet balandžio 19 d. Vilniaus rajone, Nemėžio seniūnijoje, Muralinės k. kilusiame gaisre žuvo vienas žmogus. Be to, kituose dviejuose balandžio mėnesį kilusiuose gaisruose du žmonės buvo traumuoti (pernai traumuotas vienas žmogus). Žolės gaisro metu šiemet sudegė vienas statinys, pernai du.
Kaip rodo statistika, kasmet atvirose teritorijose vidutiniškai kyla 5tūkst. 86 gaisrai, jie sudaro 38 proc. visų gaisrų skaičiaus. Kiekvienais metais jų metu išdeginama per 6 tūkst. 900 ha pievų ir miško paklotės.
Šiemet šalyje atvirose teritorijose jau kilo per 1 tūkst. 840 gaisrų, išdeginusių beveik 2,7 tūkst. hektarų. Tiesa, palyginti su praėjusiųjų metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius jose šiemet sumažėjo 26 proc.
Daugiausia tokių gaisrų kyla pavasarį, kai gyventojai pradeda masiškai deginti pernykštę žolę. Kovo – gegužės mėnesiais kasmet atvirose teritorijose vidutiniškai kyla 3 tūkst. 637 gaisrai, kurie išdegina beveik 6 tūkst. 600 hektarų. Didžiausią dalį (daugiau kaip 2 tūkst. 700 gaisrų) sudaro gaisrai nenušienautose pievose. Šiemet jose kilo 1 tūkst. 400 gaisrų, t.y. 32 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 2,8 tūkst. ha.
Šiemet balandžio mėnesį atvirose teritorijose kilo 1 tūkst. 205 gaisrai, t.y. 30 proc. mažiau nei pernai. (2012 m. šį mėnesį jose buvo užgesinti 1 tūkst. 709 gaisrai, o 2009 m. net 2 kartus daugiau – 4 tūkst. 560).
Iš 1 tūkst. 840 šiemet atvirose teritorijose kilusių gaisrų daugiausia jų kilo Klaipėdos (496 gaisrai, t.y. 27 proc. visų atvirose teritorijose kilusių gaisrų), Vilniaus (349 gaisrai, 19 proc.) ir Kauno (290 gaisrai, 16 proc.) apskrityse.