Kaip ir visuomet, daugiausia klausimų ūkininkams kilo dėl pieno supirkimo kainų. Lietuvos ūkininkai reikalauja pieno supirkimo kainas pakelti iki 80 centų už litrą. Šiuo metu didmenininkams mokama 62 ct už litrą, smulkiesiems ūkininkams – 42 ct už litrą. Ūkininkai ironizavo, esą anksčiau klestėjusi linų pramonė visiškai susitraukė, vaikai mokykloje apie linus sužino tik iš paveikslėlių ir nedaug liko, kad panaši situacija ištiktų pieno sektorių.
Pasitarime dalyvavęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pastebėjo, kad ūkininkų situacija nepavydėtina visoje Europoje. „Jei dėl pieno, tai šita problema egzistuoja visoje Europos Sąjungoje, nes kainos krito, šiuo metu mokama 12–20 euro centų (40–70 lietuviškų centų) už litrą“, – pastebėjo ministras.
Šią savaitę mitingai tikrai nevyks, kovo 31 dieną tikrai nevyks. Tačiau dauguma žemdirbių mano, kad reikia kelti naujų reikalavimų, nes dauguma dabartinių reikalavimų iš esmės situacijos neišgelbės, – sakė B.Markauskas.
Jis teigė vakar Briuselyje dalyvavęs žemės ūkio ministrų pasitarime, kur buvo sutarta dėl paramos šiai šakai. Anot ministro, Lietuvai bus skirta iki 100 mln. litų paramos, kol kas sprendžiama, kokioms sritims pinigus paskirstyti. Parama Lietuvą turėtų pasiekti rudenį. „Į pieno sektorių investuoti milžiniški pinigai, jis tapo modernus. Bus dedamos visos pastangos, kad pieno sektorius būtų išsaugotas“, – sakė K.Starkevičius.
Ministras pabrėžė, kad pagrindinis Lietuvos tikslas šiuo metu yra greičiau panaudoti Europos Sąjungos lėšas, skirtas žemės ūkiui, tad vyksta derybos su Europos Komisija dėl paramos taikymo sąlygų supaprastinimo.
Bankai stengiasi, kiek išgali
Nemažai dėmesio susitikimo dalyviai skyrė ir bankų sektoriui, siūlydami bankams atlaidžiau žiūrėti į paskolos negalinčius išsimokėti ūkininkus, esant reikalui – nukelti paskolos mokėjimo laiką.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas pastebėjo, kad nuosmukio laikotarpiu bankų situacija būna dvigubai sudėtingesnė, nes reikia ne tik pritraukti investicijų, indėlių, bet ir valdyti riziką, atsakyti už indėlius, kuriuos surinko. Todėl jie tampa atsargesni.
„Bankai į savo klientus žiūri kiek įmanoma lanksčiu. Žemės ūkio sektorius, gruodį atlikto tyrimo duomenimis, vertinamas palankiausiai, palyginti su kitais ūkio sektoriais. Bankai patenkinti bendradarbiavimu su ūkininkais. Tačiau sąlygos tokios, kad atidėjimas galimas tik dviem mėnesiams. Atidėjus daugiau kaip 2 mėnesiams, reikia visai sumai daryti atidėjimus, mažinti kapitalą. Yra tam tikros ribos, kiek galima atidėti paskolos grąžinimą, nes tai tirpdo banko kapitalą“, – aiškino S.Kropas.
Mitingą nukėlė, tačiau reikalavimai augs
Kaimo reikalų komiteto narys, socialdemokratas Jonas Jagminas pastebėjo, kad situacija agrariniame sektoriuje yra kritinė, ir priminė, jog žemdirbiai kovo 31 dieną planavo mitinguoti. Parlamentaras teigė įregistravęs įstatymų pataisas, kuriose numatoma grąžinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas mėsai, pienui, daržovėms ir kitiems maisto produktams, taip pat siūloma taikyti lengvatas dėl gyventojų pajamų mokesčio, sumažinti benzino akcizą.
Populizmu kvepiantys siūlymai sulaukė žemdirbių palaikymo.
Žemdirbiai taip pat reikalauja išlaikyti pernai metų lygio išmokas (451 mln. Lt). Vyriausybė gi užsimojo nukirpti dešimtadalį šios sumos. Ministras K.Starkevičius teigė, kad šis klausimas pasiekęs derybų stadiją.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas teigė esąs patenkintas dialogu su valdžios atstovais. „Dauguma organizacijų nusprendė dar susitikti su žemės ūkio ministru, finansų ministru ir išklausyti pasiūlymus. Šią savaitę mitingai tikrai nevyks, kovo 31 dieną tikrai nevyks. Tačiau dauguma žemdirbių mano, kad reikia kelti naujų reikalavimų, nes dauguma dabartinių reikalavimų iš esmės situacijos neišgelbės. Kelti naujų reikalavimų, ieškoti naujų protesto formų“, – „15min“ sakė B.Markauskas.
