Gedimino stulpai jau treti metai stovi vyro, kurį aplinkiniai vadina keistuoliu, sodyboje. Presuoti šiaudų kūgiai, iš kurių pagamintas kelių metrų aukščio valstybingumo simbolis, liko stūgsoti nuo Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės, kurioje šiaudų kūgiai atstojo stalus. Pasak pašnekovo, per šventes jo sodyboje susirinkdavo būriai svečių. „Nebuvo kur jų sodinti, todėl iš presuotų šiaudų sumeistravau 100 metrų ilgio stalą, o suolus atstojo medžio kaladės. Po šventės likusius 225 ryšulius šiaudų nutarėme panaudoti kilniam tikslui – Gedimino stulpų statybai“, – apie netradicinio statinio idėją pasakojo A.Tamulis.
Pasirodo, kad iš tolo akį traukiantis valstybingumo simbolis – tik viena iš nedaugelio įdomybių Kauno rajone, Gailiušių kaime įsikūrusio pensininko A.Tamulio valdose.
Pasirodo, kad iš tolo akį traukiantis valstybingumo simbolis – tik viena iš nedaugelio įdomybių Kauno rajone, Gailiušių kaime įsikūrusio pensininko A.Tamulio valdose. Akiai įprastą tvenkiniais apsuptos sodybos kraštovaizdį paįvairina šventinti paminkliniai akmenys, iš molio statytas gyvenamasis namas bei senas autobusiukas, dabar tarnaujantis kaip žuvies rūkykla. Dalį gyvenimo ūkininkavęs 78-erių Lietuvos patriotas patriotas, išdalinęs savo žemės vaikams ir giminėms, dabar turi daug laiko ir nepailsta kurti bei įgyvendinti pačių keisčiausių idėjų. Jei tik leidžia sveikata A.Tamulis dalyvauja visose valstybinėse šventėse.
Daugelis lietuvių jau sunkiai pamena, kad kadaise Lietuvoje namai buvo statomi ir iš molio. Tokiame name, drėbtame iš nuosavoje kūdroje „sužvejoto“ molio šiuo metu gyvena A.Tamulis su sūnumi. Erdviame name pakanka vietos ir keturkojams augintiniams: nuolat čiaudančiam šuniui ir visur landžiojančiai katei. Iš šiaudų ir molio mišinio drėbtas namas puikiai stovi jau daugiau kaip 15 metų. „Viską darėme savomis rankomis. Tiesa, teko samdyti kelis darbininkus, nes buvo neįmanoma tiek molio vieniems sutempti. Namas stovi puikiausiai, nes specialiai tam, kad lietus nenuplautų sienų, buvo padarytos platesnės pastogės“, – aiškino A.Tamulis.
A.Tamulio karalystė
„15min“ žurnalistę ir fotografą A.Tamulis pasitiko su išskirtine pagarba – prie durų buvo iškeltos vėliavos. Tiesa, A.Tamuliui svarbiausia – vėliava, simbolizuojanti jo įkurtą „Lietuvos demokratinę tikėjimo tiesos, vienybės ir taikos karalystę“. Tai vėliava su Kristaus atvaizdu ir jo įkurtos karalystės šūkiu. Lietuvos karalystę A.Tamulis nutarė atgaivinti šalies vardo 1000-mečio paminėjimo proga.
Tiesa, sūnus ne tik morališkai palaiko keisčiausias tėčio idėjas, bet ir padeda jas įgyvendinti.
„Mano atgaivintos karalystės valdovas yra Jėzus, o mes visi vienas kitą turėtume vadinti karalaičiais ir karalaitėmis. Karalystės vėliava privalo kabėti kur jai ir pridera – Vilniaus valdovų rūmuose virš durų. Tai – geriausias priešnuodis išbristi iš ekonominio sunkmečio“, – porino keistuolis.
Sūnus pritaria
Anksčiau kiek skeptiškai į tėvo idėjas žvelgęs sūnus Svajūnas dabar joms pritaria ir padeda jas įgyvendinant. 33 metų vyras prisimena, kaip su tėvu tris dienas, nuo ryto iki vakaro triūsė statydamas Gedimino stulpus. „Kai tuos stulpus pastatėme, jų aukštis siekė daugiau kaip 7 metrus, dabar šienas kiek pakritęs, bet stulpai laikosi gerai. Jiems nebaisūs lietūs ar sniegas“, – ramiai pasakojo Svajūnas. Vyras prasitarė, kad jam priimtina ir tėvo įkurta Lietuvos karalystė. „Tėčio kurta karalystė daugiau susijusi su tikėjimu. Karalystė – kaip atsvara pasaulietiniams dalykams, kur nėra jokios tvarkos. Čia viskas geriau, kitaip, viskas sąžiningai, tvarkingai, su meile daroma“, – šypsodamasis sakė Svajūnas.
Tiesa, sūnus ne tik morališkai palaiko keisčiausias tėčio idėjas, bet ir padeda jas įgyvendinti. „Dabar jam, sulaukusiam garbingo amžiaus, reikia pagalbos. Vienam sunku viską pačiam sugalvoti ir padaryti, be to, ir pasitart reikia. Augdamas mačiau visą Lietuvos atsikūrimą, todėl negaliu dabar likti abejingas ir nuo to atitolti“, – samprotavo Svajūnas.
