Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ūkio ministrų atsistatydinimai: Birutė Vėsaitė buvo kritikuojama aršiau nei Dainius Kreivys

Birutė Vėsaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Birutė Vėsaitė
Šaltinis: 15min
0
A A

Žaibiškai įsiplieskęs skandalas dėl jau buvusios ūkio ministrės socialdemokratės Birutės Vėsaitės kelionės į Kazachstaną, pasibaigęs ministrės atsistatydinimu, priminė dvejų metų senumo istoriją, kai iš ministro posto buvo priverstas pasitraukti konservatorių deleguotas atstovas Dainius Kreivys.

B.Vėsaitės atveju įvykiai klostėsi žaibiškai: gegužės 21 d. žiniasklaida informavo apie ministrės kelionę bendrovės „Arvi“ užsakytu verslo klasės lėktuvu, gegužės 27 d. premjeras Algirdas Butkevičius pareiškė, jog bus ieškoma kito ūkio ministro, o gegužės 29 d. prezidentė Dalia Grybauskaitė jau pasirašė  dekretą, kuriuo, vadovaudamasi Konstitucija ir atsižvelgdama į ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus gegužės 28 d. teikimą, atleido B.Vėsaitę iš ūkio ministrės pareigų. 

Tuo tarpu skandalas, išvertęs iš posto D.Kreivį, užsimezgė 2011 m. sausį, kai ikai buvo paskelbtas 100 turtingiausių Lietuvos verslininkų sąrašas, į kurį buvo įtrauktas ir D.Kreivys (skelbta, jog jo šeimai priklauso 170 mln. Lt vertės turtas). Tačiau tuometinis ūkio ministras poste išsilaikė 2 mėnesius (apie savo atsistatydinimą jis paskelbė 2011 m. kovo 8 d.), tuo tarpu B.Vėsaitė posto neteko per savaitę. 

Dainius Kreivys
Dainius Kreivys

Palyginusi žiniasklaidos reakciją abiejų skandalų atvejais, žiniasklaidos stebėsenos ir analizės kompanija „Mediaskopas“ pastebėjo, jog socialdemokratė B.Vėsaitė buvo puolama gerokai aršiau nei konservatorių atstovas D.Kreivys 2011 m. skandalo laikotarpiu. „Prieš 2 metus maždaug kas trečias pranešimas buvo kritiškas ūkio ministro ar ministerijos atžvilgiu, o paskutinę 2013 m. gegužės mėn. dekadą kas antras pranešimas buvo nukreiptas prieš tuometinę ūkio ministrę ar jos atstovaujamą Ūkio ministeriją“, – pranešime spaudai teigia analitikė Sandra Siaurodinė.  

Pirmojo skandalo atveju konservatorių ūkio ministras buvo dažniausiai kritikuojamas internete ir regioniniuose leidiniuose (60 proc. neigiamo informacijos srauto užfiksuota šiose žiniasklaidos kategorijose), internetas dominavo ir B.Vėsaitės skandale (43 proc. neigiamo informacijos srauto), tačiau antroje vietoje pagal kritiškų pranešimų kiekį rikiavosi televizijos kanalai (20 proc.). Neigiamo informacijos srauto analizė rodo, jog regioniniai televizijos kanalai buvo negailestingesni socialdemokratų atstovei – 2013 m. gegužės mėnesį neigiamo tono pranešimai sudarė daugiau nei trečdalį prieš ministrę nukreiptos kritikos, o 2011 m. skandalo metu kritika sudarė kiek daugiau nei penktadalį viso neigiamo informacijos srauto.  

Tiek 2011 m. sausį-kovą, tiek 2013 m. gegužę dažniausiai savo nuomonę apie susiklosčiusią padėtį reiškė šalies premjeras (2011 m. – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius, 2013 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius) bei Lietuvos Respublikos prezidentė D.Grybauskaitė. 

„Analizuojant šalies vadovų pasisakymus išryškėja, jog premjeras A.Kubilius iki paskutinės akimirkos gynė konservatorių deleguotą ministrą D.Kreivį, tuo tarpu premjeras A.Butkevičius, iš pradžių neįžvelgęs ministrės veiksmuose nieko blogo, netrukus pranešė pritariąs prezidentės nuomonei, jog B.Vėsaitė tikriausiai pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą ir informavo, jog ministrė bus pakeista“, – pastebi S.Siaurodinė. 

Prezidentė D. Grybauskaitė abiem atvejais reikalavo ministrų atsistatydinimo, tik 2011 m. skandalo metu ji užsiminė, kad D.Kreivio atsakomybė priklausys nuo kompetentingų institucijų tyrimo ir išvadų, o 2013 m. prezidentė pareikalavo ūkio ministrės galvos nelaukdama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadų. 

2011 m. ir 2013 m. įvykusių skandalų palyginimas patvirtina vis labiau dominuojančią interneto poziciją viešosios nuomonės formavimo srityje – abiejų skandalų atvejais giliausią duobę ministrams kasė interneto naujienų puslapiai. „2011 m. tuometinės vyriausybės, ypač premjero, pastangos ginti ūkio ministrą leido šiam išsilaikyti poste dar 2 mėnesius, tuo tarpu 2013 m. nuo pat pradžių kategoriška prezidentės pozicija ir saviškių paramos trūkumas išvertė B.Vėsaitę iš posto per gerą savaitę“, – konstatuoja p. S.Siaurodinė.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min