Nukelti šį paminklą reikalauja Lietuvos žydų bendruomenė, jos teigimu, J. Krikštaponis galėjo prisidėti prie žydų žudynių.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2016-aisiais skelbtoje pažymoje nurodė, kad batalionas, kuriame kuopos vadu tarnavo J. Krikštaponis, vokiečių okupacinės vadovybės 1941–1943 metais galėjo būti pasitelktas žydų, karo belaisvių, civilių gyventojų persekiojimui ir naikinimui Baltarusijoje.
Desovietizacijos komisija buvo pripažinusi Ukmergėje stovintį akmenį J. Krikštaponiui propaguojančiu totalitarinius, autoritarinius režimus, o Genocido centro vadovas buvo įpareigojęs jį nukelti, tačiau teismas šį sprendimą panaikino.
Piketas rengiamas dėl to, kad savivaldybės sprendimai esą priimami nepakankamai įtraukiant bendruomenę, o paminklo klausimo svarstymas vyksta, nepaisant ankstesnio teismo sprendimo.
Prie Ukmergės rajono savivaldybės pastato planuojamu piketu siekiama atkreipti dėmesį į istorinio atminimo išsaugojimo klausimus ir visuomenės teisę dalyvauti priimant su miesto atmintimi susijusius sprendimus.
Organizatorių teigimu, papildomų abejonių kelia tai, kad savivaldybėje buvo panaikinta anksčiau veikusi paminklo klausimą nagrinėjusi darbo grupė ir sudaryta nauja, kuri, visuomenės vertinimu, nepakankamai atspindi skirtingas bendruomenės nuomones.
Tremtinių sąjungos Ukmergės filialo pirmininkės Aldonos Kalesnikienės teigimu, trečiadienį numatytas nuotolinis paminklo teritorijos vizualizacijos projekto svarstymas, o tai riboja visuomenės galimybes tiesiogiai dalyvauti diskusijoje ir išsakyti savo poziciją.
J. Krikštaponis (1912–1945) buvo vienas antisovietinių partizanų Aukštaitijoje vadų, prezidento Antano Smetonos sesers sūnus.
