15min pokalbis – apie krūvius, kurių nesuprasi civilinėje ligoninėje, apie kolegas, tampančius artimesniais už šeimą ir apie tai, kodėl Lietuva negali sau leisti būti nepasiruošusi.
– Gydytojau, kiek laiko buvote Ukrainoje?
– Beveik dvi savaites. Išvyką organizavo Sveikatos apsaugos ministerija, viešoji įstaiga „Blue Yellow“ ir šiuo atveju – Kauno klinikos. Mes esame, ko gero, jau trečioji tokia komanda. Pirmieji medikai buvo iš Klaipėdos, antrieji – iš Šiaulių, o dabar – Kauno klinikų. Važiavome aštuoniese: penki gydytojai ir trys slaugytojos.
– Jums tai pirmoji kelionė?
– Ukrainoje esu lankęsis dirbdamas sveikatos apsaugos ministru, tačiau tai buvo oficialus vizitas Kyjive ir Poltavoje. Dabar viskas kitaip – grįžau prie šaknų, prie savo tiesioginės profesijos, klinikinio darbo. Dirbu ligoninėje, esu anesteziologas-reanimatologas. Mano darbas – operacinėse, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriuose.
– Ką jums pačiam reiškia šis išvažiavimas į Ukrainą?
