Dabar populiaru
Publikuota: 2013 lapkričio 28d. 18:43 , Atnaujinta: 2013 lapkričio 28d. 21:00

Ukrainos ir Europos Sąjungos sutartis: sutaupytų milijonus, bet Kijevui vis tiek netinka

Vilniuje renkasi Europos lyderiai
Roberto Dačkaus nuotr. / Vilniuje renkasi Europos lyderiai

Pasirašys Ukraina ir Europos Sąjunga (ES) Asociacijos sutartį ar ne? Tai buvo ketvirtadienį Vilniuje prasidėjusio ES Rytų partnerystės viršūnių susitikimo intriga.„Viskas yra jų pačių rankose“, – prieš pat susitikimą žurnalistams sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Anot jos, ES ir Rytų partnerystės šalių vadovų pokalbiai gali užtrukti iki nakties. Nors Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius pareiškė sutarties Vilniuje nepasirašysiantis, galutinis dokumento likimas dar neaiškus. „Viskas viskas išsispręs šiandien ir rytoj“, – pažymėjo Lietuvos vadovė.

Tuo metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad durys Ukrainai išlieka atviros, bet pripažino netikinti, kad sutartis galėtų būti pasirašyta Lietuvoje Rytų partnerystės viršūnių susitikimo metu.

„Neturiu vilties, kad tai įvyks šį kartą, bet durys yra atviros“, – žurnalistams sakė į susitikimą Valdovų rūmuose atvykusi Vokietijos kanclerė.

Tuo tarpu į Vilnių atvykęs V.Janukovyčius į žurnalistų klausimus prie Valdovų rūmų atsakinėti nebuvo linkęs. Jis atsakė tik į vieną klausimą – kaip jaučiasi. „Normaliai“, – pasakė V.Janukovyčius. 

Viktoras Janukovyčius pareikalavo milijardų

Ilgą laiką ketinusi pasirašyti Asociacijos sutartį su ES, o praėjusią savaitę nusprendusi, kad ekonominiai ryšiai su Rusija jai svarbesni, Ukraina sukūrė tikrą trilerį. Šis politinis ir prekybinis susitarimas, dėl kurio derėtasi ne vienerius metus (jo projektas pateikiamas čia), turėjo tapti svarbiausiu Vilniuje rengiamo trečiojo Rytų partnerystės viršūnių susitikimo akcentu. Programoje penktadienį, 9 val., numatytas pasirašymas, tačiau greta pridėta, jog kol kas ceremonija nepatvirtinta. Sutarties likimas turėtų paaiškėti per ketvirtadienį vakare Valdovų rūmuose vyksiančią šalių lyderių vakarienę.

VIDEO: ES lyderių susitikimas

Ukrainos prezidentas V.Janukovyčius prie stalo greičiausiai sulauks griežtų klausimų, kodėl nusprendė atsisakyti susitarimo, neabejotinai spaudžiamas Rusijos. Be kita ko, V.Janukovyčius pareikalavo ES finansinės paramos. Anot jo, šalies ekonomikai reformuoti, kad ji atitiktų europinius standartus, reikia mažiausiai 20 mlrd. eurų per metus. Iš viso laikotarpiui iki 2017 metų esą reikia maždaug 160 mlrd. eurų.

Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atvyko į Vilnių
Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atvyko į Vilnių

Anot prezidento, ES numatė nepakankamai paramos Ukrainos ekonomikai reformuoti, kuri kompensuotų nuostolius dėl sumažėjusios prekybos su Rusija. Bendrija pasisiūlė paskolinti 610 mln. eurų, jei Ukraina toliau laikysis Tarptautinio valiutos fondo iškeltų sąlygų dėl 11,15 mlrd. eurų paskolos.

V.Janukovyčius taip pat atmetė ES iškeltą sąlygą sutarčiai pasirašyti – kad būtų paleista kalinama ekspremjerė Julija Tymošenko. „Kodėl ES tai rūpi? Ar ES yra teismas?“ – retoriškai klausė jis.

Briuselis ir Maskva dėl to įsivėlė į žodžių dvikovą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ES apkaltino šantažu, Bendrijos lyderiai griežtai pasmerkė Ukrainai taikomą spaudimą. Ši savo ruožtu pasipiktino tapusi kovos lauku.

Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas susitikimo išvakarėse pažymėjo esąs didžiai nusivylęs, kad Ukraina ir Armėnija atsisakė planų Vilniuje pasirašyti asociacijos sutarimus. „Ypač apgailestauju, kad tokį šalių pasirinkimą paveikė užsienio įtaka. Turime aiškiai ir garsiai pasakyti, jog Rusijos taikomas ekonominis ir politinis spaudimas mūsų Rytų partneriams yra tiesiog nepriimtinas. Noriu pabrėžti, kad asociacijos su ES durys lieka atviros ir mes visada remsime šio regiono tautų europines viltis ir lūkesčius“, – teigė jis.

ES plėtros komisaras Stefanas Fuele pareiškė, kad Ukraina gali pasirašyti sutartį kitame viršūnių susitikime iki kito pavasario. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius apgailestavo, kad be sutarties Rytų partnerystės viršūnių susitikimas bus ne toks įspūdingas.

Reikėtų priimti 350 įstatymų

Asociacijos sutartis yra susitarimas, sudaromas tarp ES ir trečiosios šalies ir apibrėžiantis jų bendradarbiavimą tokiose plotmėse, kaip politika, prekyba, socialinės sritis, kultūra ir saugumas. Ši sutartis skatina ne tik ekonominį bendradarbiavimą, bet ir demokratines vertybes, kartu yra laikoma žingsniu narystės ES link.

Ukrainai reikėtų priimti apie 350 europinių įstatymų, pavyzdžiui, dėl aplinkosaugos ir eismo saugumo standartų, bet didžiausią ekonominį poveikį turėtų prekybos reguliavimas. Skaičiuojama, kad Ukrainos eksportuotojai iš ES importo muitų galėtų sutaupyti maždaug 500 mln. eurų. ES per septynerius metus atvertų savo 500 mln. vartotojų rinką Ukrainos prekėms, o ši analogiškam veiksmui turėtų 10 metų (o automobilių sektoriui – 15 metų).

Pagal vadinamąją Glaudaus bendradarbiavimo laisvos prekybos erdvę (Deep and Comprehensive Free Trade Area, DCFTA), kuri yra Asociacijos sutarties dalis, ES iškart sumažintų importo mokesčiui žemės ūkio produktams, kurie sudaro daugiau nei 80 proc. Ukrainos eksporto. Ši tą patį turėtų padaryti tik pusei iš ES atkeliaujančios žemės ūkio produkcijos. Prekybos srityje skaičiai dar palankesni ukrainiečiams.

Pernai ES importavo ukrainietiškų prekių už 14,6 mlrd. eurų, o eksportavo – už 23,8 mlrd. eurų. Prekybos apimtys su Rusija – panašios. Praėjusiais metais į pastarąją šalį Ukraina eksportavo maždaug 26 proc. produkcijos, o į ES – 25 proc. Importas iš Rusijos sudarė 32 proc., iš ES – 31 proc.

Ukrainai reikėtų priimti apie 350 europinių įstatymų, pavyzdžiui, dėl aplinkosaugos ir eismo saugumo standartų, bet didžiausią ekonominį poveikį turėtų prekybos reguliavimas.

Patys ukrainiečiai yra paskaičiavę, kad Asociacijos sutartis 45 mln. gyventojų turinčios valstybės bendrąjį vidaus produktą turėtų išauginti 6 proc.

Kaip teigiama rferl.org, Ukraina taip pat turėtų pakoreguoti konkurencijos įstatymus, kad užkirstų kelią monopolijoms ir karteliniams susitarimams, sustiprintų valstybės kontrolę. Kol kas ši šalis gerokai atsilieka nuo kitų Europos valstybių pagal aukštą korupcijos lygį.

Glaudesnis bendradavimas – su šešiomis šalimis

Vilniuje dvi dienas truksiančiame Rytų partnerystės viršūnių susitikime numatoma parafuoti analogiškas sutartis su Moldova ir Gruzija.

ES Rytų partnerystės programa buvo pradėta įgyvendinti 2009 metų gegužę Prahoje įvykusiame pirmajama viršūnių susitikime. Jos tikslas – suformuluoti aiškią santykių plėtojimo su Rytų kaimynais (Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina) strategiją, sukurti sąlygas  glaudesnei politinei ir ekonominei integracijai.

Per ketverius metus ES atitinkamiems projektams skyrė bemaž 2,5 mlrd. eurų.

VIDEO: ES lyderių susitikimas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

09:00
07:59

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Parašykite atsiliepimą apie 15min