Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

UNESCO atstovai Lietuvoje nepritaria Kuršių nerijos miškų perdavimui urėdijoms

Bulvikio ragas
Bulvikio ragas
Šaltinis: BNS
0
A A

Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) atstovai perspėja, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos valdomus miškus perdavus urėdijoms, dėl keliamų komercinių tikslų galėtų kilti grėsmė aplinkosaugai.

„Mes esame pranešę UNESCO pasaulio paveldo centrui, kad miškus abiejuose – tiek Rusijos, tiek Lietuvos – pusėse tvarko nacionalinių parkų direkcijos. Mano supratimu, būtų korektiškiausia sprendimus pirmiausia suderinti su Pasaulio paveldo centru, ar jie čia neįžiūrės kokių nors neigiamų dalykų, nes urėdija yra pelno siekianti organizacija. Kuršių nerijos atveju pritaikys pelno siekimą, aplinkos apsaugos funkcija nueis į antrą planą. Toks pavojus yra“, – BNS sakė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis.

Urėdija Kuršių nerijos atveju pritaikys pelno siekimą, aplinkos apsaugos funkcija nueis į antrą planą. Toks pavojus yra, – sakė Romas Pakalnis

Taip jis komentavo ministerijos priimtą politinį sprendimą UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąraše esančios Kuršių nerijos miškus perduoti Kretingos miškų urėdijai.

Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėjas Paulius Paulaitis BNS informavo, kad ministerija šiuo metu rengia nutarimo projektą dėl miškų perdavimo, kurį Vyriausybė turėtų tvirtinti rugsėjo mėnesį.

Pasak A.Paulaičio, ministerija turi prievolę apie pertvarką informuoti UNESCO ir tai padaryti ketina „artimiausiu metu“.

„Pagal visus terminus, nutarimas dėl miškų perdavimo galėtų įsigalioti kitų metų sausio 1-ąją“, -BNS sakė jis.

Tuo metu R.Pakalnis nurodė, kad Pasaulio paveldo konvencijoje yra numatyta, jog valstybė turi informuoti UNESCO apie visus ūkinės veiklos pasikeitimus saugomose teritorijose, „kol dar svarstomos tik idėjos“. Remiantis šia nuostata, ant R.Pakalnio,UNESCO jau turėjo būti informuota.

Neringos savivaldybės nuotr./Kuršių nerija
Neringos savivaldybės nuotr./Kuršių nerija

Jis kritikavo ir argumentus, kad urėdijoms perėmus miškus bus geriau tvarkomasi su priešgaisrine apsauga, bus geriau užtikrinta, kad nepasikartotų tokiso nelaimės kaip balandį Kuršių nerijoje kilęs gaisras.

Net ir urėdijos negalės įgyvendinti ugniagesių „svajonių“, kad kilus gaisrui būtų galima autocisternomis privažiuoti prie kiekvienos miške esančios teritorijos

„Skaitykite pasaulio spaudą, kaip dega Kalifornijos miškai, nors Amerika turi ir lėktuvus, kuriuos naudoja miškų gesinimui. Yra stichija, kurios negali išvengti. Kitas dalykas – gali būti ir tyčiniai padegimai. Tad tas teiginys „nesusitvarko“ yra tik apibendrintas pasakymas, kai nėra kitų argumentų“, – sakė jis.

R.Pakalnis taip pat sakė manantis, kad net ir urėdijos negalės įgyvendinti ugniagesių „svajonių“, kad kilus gaisrui būtų galima autocisternomis privažiuoti prie kiekvienos miške esančios teritorijos.

Gaisras Kuršių nerijoje kilo balandžio 25 dieną, bendras išdegusio miško plotas sudaro 117,6 hektarų.

Direkcijos specialistai, vadovaudamiesi aplinkos ministro patvirtinta žalų skaičiavimo metodika, nustatė, kad žala gamtai dėl išdegusių kalnapušių siekia 45 mln. litų.

į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą Kuršių nerija buvo įtraukta 2000 metais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min