Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 23d. 05:58

Unikalaus namo Vilniuje gyventojų kova teisme: kaimyną kaltina užgrobus visiems priklausiusį bokštą

Mokslininkų namas
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Mokslininkų namas

Vilniuje, šalia Baltojo tilto, stovintis Mokslininkų namas traukia akį į dangų smingančia bokšto smaile. Toks jis sostinėje vienintelis, tačiau būtent šis bokštas tapo kaimynų nesutarimų priežastimi: teismą pasiekė ieškinys, kuriame reikalaujama grąžinti bokštą visiems gyventojams, nes dalis jų tvirtina, kad vienas kaimynas bokštelį tiesiog pasisavino. Pastarasis atkerta, kad tai yra šmeižtas.

Vašingtono aikštėje 1 esantis namas išties unikalus, kito su tokiu bokštu bent jau Vilniuje surasti nepavyks. Statytas jis pokario metais sovietinio mokslo elitui (panašūs iškilo ir kitose Sovietų Sąjungos respublikų sostinėse), tad ir iki šiol vadinamas Mokslininkų namu. Tačiau bokštas, puošiantis tiek patį daugiabutį, tiek sostinės panoramą, tapo nesutarimų tarp kaimynų priežastimi. Ir šie nesutarimai jau pasiekė teismą.

Techninės patalpos virto būstu

Kaip 15min pasakojo šiame name daug metų gyvenanti Olga Žiugždienė, po bokštu buvo įrengtas vadinamasis techninis aukštas su keliais kambariais, mažais langais ir laiptais į bokštą. Po 1990 metų prasidėjusi privatizacija atnešė pokyčių – anot O.Žiugždienės, „tie kambariukai paslaptingai su tuometinio Naujamiesčio seniūno palaiminimu virto butu ir buvo privatizuoti“.

Tai vyko 1992–1994 m., o įsigijo jį dabartinis savininkas Vidmantas Jackevičius, sako gyventoja. Esą tuomet dar ir dalis bendro koridoriaus atsidūrė šiame bute bei laiptai į bokštą. Pats butas yra po bokštu.

Kaimynai tvirtina apie tai nieko nežinoję. Taip 15min sakė šiame name gyvenantis advokatas Giedrius Baziulis, esą sužinoti apie tai pavyko dėl visiškai kitos istorijos, prasidėjusios 2003 metais namo gyventojų susirinkimu, kuriame iškelta mintis parduoti namo pastoges, prieš tai jas suremontavus. Visa tai buvo atlikta, tačiau apie 2010 m. G.Baziulis pastebėjo, kad jo įsigytoje palėpėje ėmė ryškėti remonto brokas, tad kreipėsi į tuometę bendrijos pirmininkę prašydamas statybininkams reikšti pretenzijas, tačiau sako nieko nepasiekęs. Vis dėlto tai paskatino jį patį labiau domėtis namo reikalais.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mokslininkų namas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mokslininkų namas

Bokštas – avarinės būklės

Galbūt ši istorija būtų pasimiršusi, jeigu 2016 metais namo įgaliotiniai, kaip sako O.Žiugždienė, iš bendrijos pirmininkės nebūtų išgirdę, kad bokšto būklė yra avarinė. Dabar ji prisimena, kad gyventojų atstovams niekada nebuvo pateikti jokie oficialūs dokumentai su reikalavimais remontuoti bokštą dėl jo avarinės būklės, kokie esą atkeliavo iš Vilniaus miesto savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento. Tačiau tuomet niekam abejonių dėl tokių teiginių nekilę.

„Mes tuo patikėjome, nes ponas Jackevičius į kiekvieną susirinkimą ateidavo su šūsnimi dokumentų, įrodančių, kad bokšto būklė išties labai bloga, esą kažką jis ten remontuoja už savo pinigus, mes gauname sąskaitas, bendrijos pirmininkas sumoka. Vieningai sutarėme, kad remonto reikia, kad rinksime po daugiau pinigų, nei tokiems dalykams numatoma pagal teisės aktus“, – pasakojo O.Žiugždienė.

Vieningai sutarėme, kad remonto reikia, – sakė O.Žiugždienė.

Sprendimo pradėti remontą tuomet namo gyventojai vis dėlto nepriėmė, tačiau remontas ėmė ir prasidėjo. G.Baziulis sako mėginęs išsireikalauti sprendimą, apie kurio egzistavimą kalbėjo namo bendrijos pirmininkė, tačiau jam nepavyko net ir po kreipimosi į teismą.

Po kelerių metų, 2019 metais, buvo išrinktas naujas šio namo savininkų bendrijos pirmininkas – juo tapo Vidmantas Jackevičius. „Tuomet vėl prabilta apie remontą. Tam reikia bent namo įgaliotinių pritarimo, bet įgaliotiniai dėl to nebalsavo. Tačiau 2019 m. gale atsirado sąskaita už padarytus darbus. Raštu bendrijos pirmininko buvo klausiama, kas padaryta, bet atsakymo nesulaukta. Tada pareikštas noras nueiti ir pasižiūrėti, niekada nebuvome pasižiūrėti į tą bokštą, kur išleisti pinigai“, – pasakoja advokatas.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Mokslininkų namas
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Mokslininkų namas

Pasirodo, gyventojai bokšte nesilankė jau daugybę metų. Ponia Olga prisipažino ten paskutinį kartą buvusi prieš kelis dešimtmečius. Vis dėlto, kaip sako, tai nesuteikia niekam teisės bokštą pasisavinti.

Nuėję sako sulaukę policijos

Pernai gruodį, anot G.Baziulio, buvo susitarta apžiūrėti remonto darbus ir tai ruošėsi padaryti keli namo įgaliotiniai. Bet čia kilo nenumatytų problemų.

„Kai atėjome pasižiūrėti, jis mūsų neįleido, iškvietė policiją, – sakė G.Baziulis. – Tada mums kilo abejonių, kas čia vyksta. Ėmėme reikalauti dokumentų, kuriuos jis kaip bendrijos pirmininkas už bendrijos pinigus buvo įsigijęs. Bet negavome, tad teko pakartotiniai jų prašyti Registrų centre. Štai tada ir pamatėme, kad visas bokštas yra jo. Pasirodo, pirko jis 1992 metais butą po bokšteliu, anksčiau buvusias technines patalpas. 1994 m. jis tai įteisino.“

Tada pareikštas noras nueiti ir pasižiūrėti, niekada nebuvome pasižiūrėti į tą bokštą, kur išleisti pinigai, – pasakoja G.Baziulis.

Anot O.Žiugždienės, esą tuo metu V.Jackevičius kreipėsi į bendrijos pirmininką prašydamas leisti įsigyti bokštą, motyvuodamas tuo, kad įėjimas į jį yra iš jo buto. Tai ir tapo priežastimi po kelių dešimčių metų neįleisti kaimynų apžiūrėti bokšto remonto darbų, kurie buvo atlikti už visų gyventojų pinigus.

Gyventojų atstovai policijai įrodinėjo, kad patekti į kaimyno būstą jie nenorintys, tik apžiūrėti visiems priklausančią terasą su bokštu. „Jiems ir į galvą neatėjo, kad seniai viskas sutvarkyta kitaip. V.Jackevičius policijai pareiškė, kad svetimi žmonės braunasi į jo privačią nuosavybę, nors pats kvietėsi, prašė iš anksto pateikti ateisiančiųjų sąrašą“, – sakė O.Žiugždienė.

G.Baziulis tęsia: „Tuomet supratome, kad tas bokštas yra jo. Pradėjome ieškoti dokumentų ir iš Registrų centro gavome patvirtinimą, kad 1994 m. šiam žmogui seniūno potvarkiu leista įsirengti tas patalpas. Galvojome, kaip čia yra, tuomet buvęs bendrijos pirmininkas pasakė irgi įsivaizdavęs, kad bokštas nėra šio kaimyno. Kadangi buvo parašytas skundas Seimo kontrolieriui dėl šitos situacijos ir jis 1995 m. įvertino medžiagą ir nurodė pažeidimus bei įpareigojo Vilniaus m. savivaldybę ir Registrų centrą ištaisyti trūkumus. Savivaldybė panaikino seniūno potvarkį, todėl tuometis bendrijos pirmininkas tvirtina net neabejojęs, kad viskas sutvarkyta.“

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mokslininkų namas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mokslininkų namas

Tačiau, kaip paaiškėjo, Registrų centre tai nebuvo įregistruota – nei po Seimo kontrolieriaus nurodymo, nei savivaldybei panaikinus seniūno potvarkį. Vadinasi, anot advokato, bokštas kaip nuosavybė yra registruoti remiantis negaliojančiais dokumentais.

O.Žiugždienė tvirtina, kad V.Jackevičius niekada nėra nusipirkęs nei dalies koridoriaus, nei patalpų ant stogo – terasos ir bokšto. Esą norėdamas tai padaryti jis privalėjo gauti absoliučiai visų namo gyventojų sutikimą, o to niekada niekas neprašė. O seniūnas kažkada suteikė leidimą tik įsirengti dirbtuves, ne gyvenamąsias patalpas. Ir tik po to sekė rekonstrukcija, patalpų remontas, kas ir tapo pagrindu Registrų centre įregistruoti buvusias bendrąsias patalpas kaip savo privačią nuosavybę.

V.Jackevičius: tai šmeižto kampanija

V.Jackevičius bet kokius kaltinimus ar įtarimus, kad jis neteisėtai pasisavino bokštą, atmeta ir vadina tai šmeižto kampanija. Esą ji pradėta dėl to, kad būdamas bendrijos pirmininku jis pareikalavo minėto advokato G.Baziulio grąžinti 27 tūkst. eurų skolą bei mokėti už centrinį šildymą, nuo kurio esą neteisėtai atsijungė kelių namo butų savininkai.

Aš 25 metus čia gyvenu, visą laiką viskas buvo gerai, kol iš Baziulio nepradėjau reikalauti skolų, – tvirtino V.Jackevičius.

„Būdamas bendrijos pirmininku pradėjau reikalauti skolos, jis dėl to pradėjo visą šitą istoriją, visą tą šmeižto kampaniją. Kitas dalykas – jis neteisėtai atsijungė nuo centrinio šildymo, nemoka už jį. (...) Aš 25 metus čia gyvenu, visą laiką viskas buvo gerai, kol iš Baziulio nepradėjau reikalauti skolų“, – tvirtino jis.

V.Jackevičius tvirtina, kad bokštelyje yra jo butas, kuris jam priklauso visiškai teisėtai, tai esą bus įrodyta ir teisme. O jis pats kreipėsi į policiją, Vilniaus miesto savivaldybę ir kitas institucijas dėl kaimynų atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos. Esą nors dabar jis ir negalįs eiti bendrijos pirmininko pareigų, nes grupė kaimynų, kaip sako, „užgrobė bendrijos patalpas ir dokumentus“, tačiau tos istorijos taip nepaliksiąs.

Dabar jau buvęs namo bendrijos pirmininkas kelia klausimą ir dėl to, ar visus tuos metus kiti gyventojai naudojosi bokšteliu, kad dabar tvirtina jo netekę. Esą jis jau išgirdo kaltinimų, kad jo butas remontuotas už visų namo gyventojų pinigus, nors tvirtina remonto nedaręs jau 15 metų. Pasak V.Jackevičiaus, kaimynai ketino apžiūrėti jo namą, bet esą nesutiko su reikalavimu raštiškai jo atsiprašyti, jeigu neaptiks, kad remontas atliktas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mokslininkų namas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mokslininkų namas

„Jūs paklauskite kokių nors dokumentų, kad tai buvo bendro naudojimo patalpos. Kokio nors brėžinio, plano, nors ko nors. Tada šmeižtas sugriūna tą pačią sekundę“, – tikino jis.

Nori atgauti laiptus, terasą ir bokštą

Gyventojai pateikė ieškinį teismui „dėl atsakovo neteisėtai užimtų Pastato savininkams bendrąja daline nuosavybės teise priklausančių Pastato bokšte esančių pagalbinių patalpų, laiptų, terasos ir Pastato savininkų teisių gynimo“.

Atsakovais ieškinyje įvardijami V.Jackevičius, Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija, Kultūros paveldo departamentas.

Ten, be kitų dalykų, taip pat nurodoma, kad gyventojai iki pernai gruodžio 21-osios apsilankymo nežinojo, jog bokštas jau nėra jų visų nuosavybė.

Teismo prašoma V.Jackevičių įpareigoti atlaisvinti ir netrukdyti savininkams valdyti, naudotis ir disponuoti keliomis Vašingtono a. 1 esančiomis patalpomis.

„2019 12 21 11 val. Pastato bendrasavininkai susirinko apžiūrėti 2016 ir 2019 metais daugiabučiame name visų butų ir kitų patalpų savininkų sukauptomis lėšomis atlikto remonto. Atsakovas neleido apžiūrėti 2016 ir 2019 metais namo bokšte atlikto remonto, nurodydamas, kad tai jo privati valda (!). Apžiūroje dalyvavusiems asmenims paprašius atsakovą parodyti dokumentus, pagrindžiančius, kada ir kaip bendrojo naudojimo patalpos, kuriose, kaip minėta, remontas atliekamas visų butų ir kitų patalpų savininkų sukauptomis lėšomis (!), atsakovas iškvietė policiją melagingai nurodydamas, kad veržiamasi į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas“, – rašoma ieškinyje, kuriame taip pat nurodoma, kad nuo 2016 metų atliekamų darbų kaina sudaro per 73,2 tūkst. eurų.

Teismo prašoma pripažinti negaliojančiu Registrų centro juridinį aktą – įrašą dėl V.Jackevičiui priklausančio buto su terasa ant stogo, o patį V.Jackevičių įpareigoti atlaisvinti ir netrukdyti savininkams valdyti, naudotis ir disponuoti keliomis Vašingtono a. 1 esančiomis patalpomis – patalpomis 7 ir 8 a., laiptais į 8 ir 9 a., terasa ant stogo bei bokštu.

Registrų centras prašymą atmetė

Registrų centro atstovai, paprašyti pakomentuoti situaciją, pripažįsta gavę prašymą panaikinti „buto su terasa ant stogo, Vašingtono a. 1-22, Vilniuje, įrašuose prie buto Savininko nuosavybės statinio priėmimo naudoti aktą, seniūnijos potvarkį ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Vilniaus miesto valdybos sprendimą „Dėl Vilniaus miesto Naujamiesčio seniūnijos valdybos 1994-09-14 potvarkio Nr. 140 ir 1994-10-21 potvarkio Nr. 149 pripažinimo negaliojančiais“. Tačiau nuspręstą jį atmesti.

Registrų centro nuotr./Registrų centras
Registrų centro nuotr./Registrų centras

„Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs minėtą prašymą, 2020-03-18 priėmė sprendimą šį prašymą atmesti, kadangi 1995-03-23 statinio priėmimo naudoti aktas įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažintas negaliojančiu ar panaikintas. Dėl kitos prašymo dalies – įregistruoti Nekilnojamojo turto registre Vilniaus miesto valdybos 1996-04-25 sprendimą Nr. 655V – prašymas taip pat buvo atmestas, nes pateikto dokumento forma neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjai pateikė skundą Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, komisijos 2020-06-01 sprendimu minėtas Registrų centro sprendimas paliktas galioti“, – tvirtina Registrų centras.

Atmestas ir pakartotinis analogiškas prašymas šių metų gegužę, tačiau ir tada teritorinis registratorius jį atmetė, kadangi „nepateikti dokumentai patvirtinantys prašomų išregistruoti teisių atsiradimą ir / ar 1995 m. statinio priėmimo naudoti akto panaikinimą / negaliojimą“.

Registrų centras gyventojų ieškinyje teismui įvardijamas taip pat kaip atsakovas.

Komentarai: 19

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis
Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min