Tai po pirmadienį vykusio Strateginio planavimo komiteto posėdžio žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
„Skirtingi krepšeliai bus taikomi universitetams ir kolegijoms. Jeigu galime spėti, kad universitetuose valstybės finansuojamų vietų skaičius krepšelių principu bus mažesnis, sieksime, kad kolegijose studijuojančiųjų skaičius nemažėtų, o galbūt ir didėtų. To sieksime skiriant daugiau pinigų kolegijų krepšeliams“, – sakė G.Steponavičius.
Anot jo, dar nėra aišku, kiek apskritai bus valstybės finansuojamų studijų vietų, bet tas skaičius jei ir mažės, tai nežymiai.
Po posėdžio Rektorių konferencijos pirmininkas Romualdas Ginevičius teigė matantis proveržį aukštajame moksle, nes universitetai galės laisviau disponuoti savo turtu ir imti paskolas.
„Iki šiol buvome biudžetinė įstaiga (universitetai – BNS) ir neturėjome jokio finansinio savarankiškumo. Dabar įstatymu (Mokslo ir studijų įstatymu – BNS) numatoma, kad turtas, kuris įsigytas už nuosavas lėšas, tampa mūsų nuosavybe ir galime pakankamai laisvai juo disponuoti. Tai reiškia, kad mes, jei turime savo turtą, galime imti kreditus ir tai leidžia mums pritraukti verslą“, – kalbėjo R.Ginevičius.
Studentų krepšelio idėja, pasako jo, yra gera, nes įneša konkurencijos elementą tarp mokymo įstaigų.
„Studijos suskirstytos į sritis ir kiekvienai sričiai bus įvedamas konkretus krepšelių skaičius ir tokiu būdu geriausi mokyklą baigę studentai galės pasirinkti universitetą ir pinigai keliaus paskui jį“, – kalbėjo R.Ginevičius.
Anot G.Steponavičiaus, studento pasirinkimas stoti į vieną ar kitą aukštąją mokyklą lemtų valstybės pinigų kiekį, pasiekiantį vieną ar kitą kolegiją ar universitetą. Studijų prieinamumui užtikrinti, jo teigimu, būtų sudarytos galimybės studentams pasiskolinti palankiais grąžinimo terminais.
G.Steponavičiaus teigimu, studijų įmoka nebūtinai didės, tai esą yra „ankstyvas klausimas“.
Premjeras Andrius Kubilius prieš Strateginio planavimo komiteto posėdį tvirtino, kad reformą žadama pradėti nuo konkurencingumo skatinimo - tam, be kita ko, didinant mokesčius už mokslą.
Pasak R.Ginevičiaus, tie studentai, kurie krepšelio negaus, turės mokėti pilną studijų kainą. Anot jo, studentų krepšelis nebūtų taikomas tiems, kurie jau dabar studijuoja, o tik būsimiems pirmakursiams. R.Ginevičiaus teigimu, dar yra svarstoma, ar krepšelį studentas įgyja visam studijų laikotarpiui, ar jis gali krepšelį prarasti dėl nepažangaus mokymosi.
Prie Mokslo ir studijų įstatymo klausimo G.Steponavičius žadėjo sugrįžti po Naujų metų, surinkus visų suinteresuotų pusių pasiūlymus.
Biudžete studijų krepšeliams numatyta daugiau nei 51 mln. litų.
Šiuo metu tie dieninių studijų kurso studentai, kurie neturi akademinių skolų, o jų sesijų vidurkis ne mažesnis nei 8, už mokslą nemoka. Kiti dieninių studijų kurso studentai gauna dalinį valstybės finansavimą ir moka 520 litų studijų įmoką. Neakivaizdinių ar vakarinių kursų studentai moka pilną studijų kainą, kuri skirtingoms studijų sritims ir skirtingose mokslo įstaigose nėra vienoda.
2007 metų birželį šešių tuomet parlamentinių partijų (socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio, valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos) atstovai pasirašė susitarimą dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų. Susitarimas numatė, kad už studijas turėtų mokėti visi studentai, tačiau nuo įmokos arba paskolos grąžinimo būtų atleidžiami gerai besimokantys valstybinių aukštųjų mokyklų studentai.
