Kad ir kaip stengtasi susiveržti diržus, galutinis taškas kol kas nededamas – gali prireikti taupymo diržą timptelėti dar keliais sprindžiais. 395 mln. Lt – toks yra šių metų didysis Klaipėdos savivaldybės planas. Ši suma turėtų užtikrinti klaipėdiečių kultūrinį, socialinį, ekonominį gyvenimą. Bet, ar mieste ir toliau žydės gėlės, ar saugumą užtikrins apšviestos gatvės, ar kiemai blizgės švara, biudžetinių įstaigų darbuotojai bus patenkinti savo atlyginimais, o tėvai be rūpesčių leis savo vaikus į darželius ir mokyklas – šie klausimai kol kas lieka be atsakymų. Klaipėdos valdininkai bei politikai pripažįsta, kad tai aktualiausi pastarojo meto skauduliai.
„Biudžetas yra planas, pagal kurį šiais metais mes turėsime gyventi, – „15min“ sakė Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Aldona Spučienė. – Jau pernai biudžetas buvo įtemptas, tačiau šiemet jis yra ypatingai įtemptas.“
Po pirmojo ketvirčio žiūrėsime, kaip surenkamos lėšos. Jei jos nebus surenkamos – taryba vėl rinksis ir biudžetas bus darsyk peržiūrimas bei mažinamas. Sakė I.Butenienė.
Anot pašnekovės, realiai šiųmetis biudžetas turėtų būti mažiausiai 50 mln. litų didesnis. Tačiau parengtas antikrizinis planas miestui padėjo susiveržti diržą ir optimaliai paskirstyti pinigus.
Tiesa, biudžetas iki šiol susilaukia kritikos. Pasak Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vedėjos Indrės Butenienės, kai kuriems politikams biudžetas vis dėlto atrodo per daug optimistinis. „Po pirmojo ketvirčio žiūrėsime, kaip surenkamos lėšos. Jei jos nebus surenkamos – taryba vėl rinksis ir biudžetas bus darsyk peržiūrimas bei mažinamas“, – aiškino I.Butenienė.
Anot pašnekovių problemų kelia dar iš praėjusių metų likusios skolos, nes pernai nebuvo surinkta tiek lėšų, kiek suplanuota. Taigi teko pasirūpinti ne tik kaip išgyventi šiemet, bet ir kaip padengti įsiskolinimus. Klaipėdos savivaldybės Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vedėjos teigimu, vien už miesto tvarkymą liko 5 mln. litų skola.
Mažiau šviesos ir tvarkos
Valdininkų teigimu, šiais metais teks taupyti miesto apšvietimo bei tvarkymo sąskaita. Iki šiol daugiabučių namų kiemai buvo tvarkomi penkis kartus per savaitę, tačiau artėjama link to, kad švarinimasis gali vykti tik kartą per savaitę.
Kai kuriuose miesto rajonuose jau pradėtos taupyti išlaidos, skirtos apšvietimui – lempos dega kiek trumpiau, nei anksčiau. Tačiau, kaip teigė Klaipėdos vicemerė Judita Simonavičiūtė, kas antra lemputė tikrai nebus išjungta. Bus bandoma tartis su elektros energijos gamintojais, kad miestui taikytų nuolaidas.
Kitas skaudulys – biudžetinėse įstaigose dirbančių žmonių atlyginimų mažinimas. Šiemet darbo užmokesčio fondas jiems mažinamas 10 proc. Ne išimtis ir savivaldybės darbuotojai. Anot I.Butenienės, jei padėtis ir toliau bus sudėtinga, savivaldybėje gali tekti mažinti etatų skaičių.
Našta mokinių ir darželinukų tėvams
Dėl sudėtingos finansinės padėties savivaldybė dalį naštos perkėlė ant moksleivių bei darželinukų tėvų pečių. Nuo rugsėjo vaikus į darželius vedantiems tėvams už maitinimą teks mokėti 20-35 proc. brangiau. Iki šiol jie mokėjo tik už maistą, o dabar reikės atseikėti pinigų ir už jo gaminimą. Numatoma, kad mėnesinis bazinis mokestis bus 35 Lt. Šis mokestis reikalingas valgyklų darbuotojų atlyginimams išmokėti.
Bendrojo lavinimo įstaigose mokestis už pailgintas dienos grupes pradinukams gali didėti net du ar tris kartus. Savivaldybė nuo kitų mokslo metų nebegalės užtikrinti, kad visi norintieji lankytų užsiėmimus po pamokų. Todėl mokesčių našta bus užkraunama ir moksleivių tėvams.
Anot Strateginio planavimo ir monitoringo skyriaus vedėjos I.Butenienės, bus apmokestinamas ir vaikų lankymasis sporto mokyklose. Tačiau socialiai remtinų šeimų vaikams mokėti nereikės. Anot pašnekovės, kituose miestuose tokie mokesčiai jau seniai galiojo, tik Klaipėdos miesto taryba iki šiol nebuvo priėmusi tokio sprendimo.
„Valstybė nebepakelia nemokamų paslaugų naštos – socializmas baigėsi. Jei iš savivaldybės duodama lengva ranka – sakoma, kad tai gerai. Tačiau šalia vis dėlto turėtų atsirasti ir alternatyva – privati rinka, ypač darželių“, – įsitikinusi vicemerė J.Simonavičiūtė.
