Klaipėdos uosto sanitarinėje zonoje atsidūrusių Nemuno gatvės 113 ir 133 namo gyventojai metų metus negali normaliai išsimiegoti. Nuo dar sovietmečiu statytų daugiabučių iki geležinkelio bėgių, kuriais gabenami kroviniai iš uosto kompanijų – vos 14 metrų.
Dar 2000-aisiais buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos iniciatyva buvo paruoštas teritorijos detalusis planas. Numatyta, kad Nemuno gatve bus tiesiamas kelias, kuriuo judės krovininės transporto priemonės. Detaliajame plane įtvirtinta nuostata iškeldinti gyventojus iš Nemuno gatvės.
Tačiau žmonės vis dar gyvena laukimu: niekas neskuba rūpintis jų gerove, apie iškeldinimą jau net nebenorima kalbėti. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras jau kelis kartus užfiksavo, kad triukšmo lygis šioje zonoje gerokai viršijamas.
Nori drausti eismą
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė pasirašė įsakymą drausti eismą geležinkeliu nuo 22 iki 6 val. Siekiama, kad eismas 201 keliu būtų draudžiamas nuo birželio 1-osios iki tol, kol gyventojai bus iškeldinami. Šis įsakymas turi būti suderinamas su Sveikatos apsaugos bei Susisiekimo ministerija.
Anot Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktoriaus Rimanto Jono Pilipavičiaus, derinant teritorijos detalųjį planą buvo numatytas gyventojų iškeldinimas. Žmonėms buvo pažadėta, kad jie bus iškraustomi, todėl turi būti patenkinti jų teisėti lūkesčiai. Jis suabejojo, ar uostininkų siūlomos priemonės kaip sienelė galėtų numalšinti sklindantį triukšmą.
Iškeldinti nenori
Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus pabrėžė, kad pasaulyje didmiesčiuose gana dažnai gyvenimas verda prie pat geležinkelių. Jis pripažino, kad gyventojai turi teisę į ramybę, tačiau suabejojo, ar būtinai reikia iškeldinti juos. Paskaičiuota, kad gyventojų iškeldinimas kainuotų apie 3,5 mln. Lt.
„Jei vienas daktarėlis sako, kad operacijos nepakaks, o kitas, kad – gal užteks ir žolelių, tai gal nebūtina išsyk gultis ant operacinio stalo“, – retoriškai jis klausė. Jis pripažino – Nemuno gatvė Klaipėdos uostui nėra reikalinga, kaip ir žemė, esanti po daugiabučiais.
A.Vaitkus įsitikinęs, kad būtina ieškoti kitokių priemonių – kaip triukšmo slopinimo sienelių, geležinkelių bėgių suvirinimo.
Netektų milijonų
„Klaipėdos Smeltės“ direktorius Rimantas Juška neslėpė – eismo draudimas lemtų didžiulius nuostolius.
Per penkiasdešimt metų, kai buvo pastatyti daugiabučiai namai Nemuno gatvėje, eismas išaugo beveik penkis kartus.
Per metus čia gabenama apie 126 tūkst. vagonų. Naktimis, skaičiuojama, pravažiuoja apie 120 vagonų. Paskaičiuota, kad uždraudus eismą šiuo keliu naktimis, Klaipėdos uostas netektų apie 3,5 mln. tonų krovinių.
Tačiau didžiausia problema, anot R.Juškos, kad dėl susidariusios situacijos „Klaipėdos Smeltėje“ stringa investiciniai projektai. „Vien dėl to, kad stringa derinimas tarp institucijų, yra užstrigę investicijų maždaug už 250 mln. Lt“, – teigė jis. Dėl to pakibo tarptautinio konteinerių skirstymo terminalo statyba.
Klaipėdos savivaldybėje ketinama sudaryti specialią darbo grupę įsisenėjusiai problemai spręsti.
