Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Uosto direkcija planuoja naujus rekordus

Klaipėdos jūrų uostas
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Klaipėdos jūrų uostas
Šaltinis: 15min
0
A A

Praėjusieji metai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai buvo neeiliniai – sunkmečio sąlygomis pranokta aukso amžiumi vadintus 2008-uosius metus ir pasiekta didžiausia uosto istorijoje krova. Tai įvertino penktadienį uosto direkcijoje apsilankęs Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, kuris pagerbė labiausiai prie rekordinių rezultatų prisidėjusius darbuotojus.

Per praėjusius metus Klaipėdos uoste perkrauta 31,2 mln. krovinių, t.y. 12,1 proc. daugiau nei 2009–aisiais. Su tokiu rezultatu Klaipėdos uostas pakilo į antrąja vietą aplenkdamas Rygos uostą. Pasak uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, jei prie Klaipėdos uosto krovos rezultatų būtų galima pridėti ir Būtingės terminale perkrautų krovinių skaičių (9 mln. tonų – red.past.), Klaipėda pirmautų aplenkdama jungtinį Talino uostą, kuris per 2010–uosius pasiekė 36,6 mln. tonų krovą.

Lapkričio mėnesio krovos rezultatas buvo absoliučiai didžiausias visoje nepriklausomos Lietuvos uosto istorijoje. Praėjusiais metais buvo pasiektas ir rekordinis pelnas – 126 mln. 300 tūkst. litų, o tai yra 200 tūkst. litų daugiau nei 2008–aisiais.

Lėmė kelios priežastys

Pasak Susisiekimo ministro E.Masiulio, rekordinė krova buvo pasiekta, pirmiausia, dėl to, kad buvo pagilinta uosto akvatorija, tad uoste galėjo švartuotis didesni laivai su 13 metrų grimzle. Prie teigiamų rezultatų prisidėjo ir rinkliavos mokesčių tam tikrose krovos srityse mažinimo politika. Apie ketinimus ir toliau nedidinti rinkliavos užsiminė ir uosto vadovas E.Gentvilas, esą net ir sumažinus rinkliavą pasiekta nuo 28 iki 40 proc. didesnė krova tam tikrose srityse.

Vardindamas priežastis, lėmusias rekordinę krovą, E.Masiulis paminėjo krovos kompanijų bei uosto direkcijos vieningą darbą ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės indėlį gerinant santykius su Baltarusija, kurios krovinių kiekis sudaro ženklią Klaipėdos uosto krovos dalį. Už sėkmingą darbą ministras sveikino uosto direkcijos darbuotojus, kuriems įteikė padėkos raštus.

Savo ruožtu uosto vadovas E.Gentvilas ministrui įteikė naujo Klaipėdos uosto plano pirmąjį egzempliorių. „Džiugu, kad ministras yra klaipėdietis. Tokie rezultatai pasiekti suderinus uosto ir Susisiekimo ministerijos darbą“, – sakė E.Gentvilas.

Didins atlyginimus

Aptardamas praėjusių metų uosto veiklą, E.Gentvilas prakalbo ir apie neigiamus pokyčius. Reorganizuojant įmonę ir efektyvininat jos veiklą teko atleisti nemažai darbuotojų, o likusiems darbo krūvis išaugo nuo 10 iki 50 proc. Pasak E.Gentvilo, nuo šių metų antro ketvirčio ketinama didinti jų atlyginimus. „Darbo krūvis šiuo metu yra „ant ribos“, todėl manau esant teisinga įvertinti žmones“, – kalbėjo uosto vadovas. Kiek konkrečiai planuojama skirti atlyginimų kėlimui E.Gentvilas neužsiminė.

Tikimasi rekordinių metų

Kalbėdamas apie 2011–ųjų metų veiklos perspektyvas, uosto vadovas neatmetė, jog ir vėl tikimasi krovos rekordo, tačiau tam gali sukliudyti „Lietuvos geležinkelių“ ketinimai didinti bazinį tarifą. Uosto duomenimis, 80 proc. krovinių pervežama geležinkeliais. Apie „Lietuvos geležinkelių“ spaudimą didinti bazinį tarifą užsiminė patyręs E.Masiulis, kai tapo ministru. Pasak E.Masiulio, jis esąs prieš tokią politiką, o didėjant tarifui turi būti taikomos nuolaidos. „Krovinius gabenant į Klaipėdos uostą tarifas neturi didėti nė cento“, – sakė ministras, argumentuodamas, jog padidėjus tarifui gali būti prarasta dalis krovinių.
 
 
 


 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min